Kodėl nuolat jaučiate sunkumą krūtinėje? Ne visada tai širdis

Krūtinės sunkumas ar spaudimas dažnai kelia nerimą – daugelis iškart pagalvoja apie širdies ligas ar infarktą. Tačiau medicinos praktikoje daugelis atvejų neturi nieko bendro su širdimi. Dažnai tai – nervų sistemos, raumenų, virškinimo ar net emocinių sutrikimų rezultatas. Svarbu suprasti šio pojūčio kilmę, kad būtų galima tiksliai reaguoti ir išvengti bereikalingos baimės ar net pavojų ignoravimo.

Kas sukelia krūtinės spaudimą?

1. Nerimo sutrikimai ir panikos atakos

Viena dažniausių priežasčių – generalizuotas nerimo sutrikimas arba panikos epizodai, kurie fiziškai pasireiškia taip:

• Staigus spaudimas ar gniaužimas krūtinėje;

• Dusulys, oro trūkumo jausmas;

• Padažnėjęs širdies plakimas;

• Rankų tirpimas, galvos svaigimas.

Nors šie simptomai panašūs į širdies priepuolį, jie dažniausiai kyla dėl nervų sistemos perdegimo. Tyrimai rodo, kad net 25-30 % žmonių, atvykstančių į skubios pagalbos skyrių su krūtinės skausmu, iš tiesų patiria panikos ataką.

2. Tarpšonkaulinių raumenų įtampa

Ilgas sėdėjimas, netaisyklinga laikysena, sportas ar emocinė įtampa gali sukelti tarpšonkaulinių raumenų spazmą. Tai pasireiškia kaip:

• Veržiantis ar aštrus skausmas, stiprėjantis įkvepiant;

• Vienpusiai krūtinės skausmai;

• Skausmas, paūmėjantis spaudžiant ar judinant liemenį.

Ši būklė dažnai klaidingai palaikoma širdies problema, nors jos pagrindas – raumenų ir fascijos įtampa.

3. Refliuksas ir virškinimo sutrikimai

Skrandžio rūgšties patekimas į stemplę gali sukelti:

• Deginimo jausmą už krūtinkaulio;

• Skausmą po valgio arba atsigulus;

• Apsunkintą rijimą ar “gumulo gerklėje” pojūtį.

Šios būklės dažnai lydimos diskomforto krūtinėje, kuris stiprėja naktį arba pavalgius. Tai – GERL (gastroezofaginio refliukso liga), kurią lengvai supainioti su širdies skausmu.

4. Diafragmos disfunkcija ir kvėpavimo apribojimai

Diafragma – pagrindinis kvėpavimo raumuo. Kai ji įsitempusi arba “užblokuota”, atsiranda:

• Spaudimas apatiniame krūtinės trečdalyje;

• Gilus kvėpavimas tampa sunkus;

• Juntamas “dusulys” be fizinio krūvio.

Tai dažnai pasitaiko žmonėms, kurie kvėpuoja viršutine krūtine, patiria stresą ar serga lėtiniu nuovargio sindromu.

5. Šonkaulių sąnarių disfunkcija

Krūtinės ląsta sudaryta ne tik iš kaulų, bet ir jungčių – krūtinkaulio-šonkaulių sąnarių. Jų blokada ar uždegimas sukelia:

• Lokalų skausmą prie krūtinkaulio;

• Sustiprėjusį diskomfortą spaudžiant ar lenkiantis;

• Sunkumo pojūtį, kuris klaidingai laikomas širdies ar plaučių problema.

Kada verta sunerimti?

Yra požymių, kuriems esant reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją:

• Skausmas plinta į ranką, petį, žandikaulį;

• Skausmas trunka ilgiau nei 15 minučių ir stiprėja;

• Yra dusulys, pykinimas, prakaitavimas;

• Anksčiau buvę širdies ligų ar rizikos faktorių.

Tačiau net jei diskomfortas nėra pavojingas gyvybei, pasikartojantis krūtinės spaudimas visada turėtų būti įvertintas gydytojo, kad būtų atmestos gyvybiškai svarbios patologijos.

Kaip padėti sau, jei krūtinės spaudimas nėra susijęs su širdimi?

1. Kvėpavimo pratimai

• Diafragminis kvėpavimas padeda atpalaiduoti įtemptus raumenis;

• 4-7-8 kvėpavimo technika mažina simpatinę nervų sistemos įtampą.

2. Tempimo pratimai

• Pečių atvėrimas;

• Tarpšonkaulinių raumenų tempimas šonų lenkimais;

• Stuburo mobilizacija.

Tai gerina kraujotaką ir mažina miofascinį spaudimą krūtinės srityje.

3. Mitybos korekcija

• Venkite valgyti prieš miegą;

• Mažinkite rūgštingumą didinančių produktų vartojimą (kava, alkoholis, pomidorai, šokoladas);

• Padidinkite skaidulų kiekį – jos padeda virškinimui ir mažina refliukso simptomus.