Kodėl jaučiate sąnarių skausmą net neturėdami artrito? Tylūs mechanizmai, kuriuos dažnai ignoruojame

Sąnarių skausmas tradiciškai siejamas su artritu, reumatinėmis ligomis ar senėjimu. Tačiau vis daugiau jaunų, aktyvių ir iš pažiūros sveikų žmonių patiria sąnarių tempimą, sustingimą ar net skausmą – be aiškios diagnozės. Tai gali būti ženklas, kad organizmas reaguoja į subtilius sutrikimus, kurie dažnai lieka nepastebėti įprastinės medicinos rėmuose.

Ką iš tikrųjų reiškia sąnarių skausmas?

Ne visada tai yra uždegimas

Skausmas gali kilti dėl:

• Mechaninio perkrovimo (pvz., sporto ar net sėdėjimo metu),
• Fascijų (jungiamojo audinio) įtampos,
• Autoimuninių reakcijų,
• Mikroelementų trūkumo ar hormoninių pokyčių.

Net jei nėra akivaizdaus tinimo ar paraudimo, sąnariai gali būti dirginami vidinių procesų.

Dažniausios neakivaizdžios sąnarių skausmo priežastys

1. Lėtinis žemo laipsnio uždegimas

• Ne visada sukelia temperatūrą ar skausmą;
• Gali būti dėl žarnyno disbiozės, gliukozės šuolių, stresinės būklės;
• Sukelia uždegiminių medžiagų (citokinų) perteklių, kurie dirgina sąnarių audinius.

2. Maisto netolerancijos

• Glitimas, pieno produktai, cukrus dažnai išprovokuoja sistemines reakcijas;
• Organizmas “tyliai” reaguoja, aktyvindamas imuninę sistemą;
• Rezultatas – sąnarių maudimas, ypač rytais arba po valgio.

3. Trūkstantys mikroelementai

• Magnis, vitaminas D, cinkas ir omega-3 riebalų rūgštys būtinos uždegimo mažinimui ir kremzlių regeneracijai;
• Trūkstant šių medžiagų, sąnarių audiniai silpsta, o raumenys tampa standesni;
• Kartu sumažėja sinovinio skysčio gamyba – sąnariai tampa “sausais”.

4. Hormonų disbalansas

• Estrogenų sumažėjimas (pvz., menopauzės metu) mažina sąnarių elastingumą;
• Kortizolio perteklius (dėl streso) slopina audinių atsistatymą;
• Skydliaukės veiklos sutrikimai gali sukelti raumenų ir sąnarių tempimą, net skausmą.

5. Fascijų įtampa ir raumenų disbalansas

• Jungiamasis audinys (fascija) gali įsitempti dėl streso ar prasto laikysenos modelio;
• Įtemptos fascijos “traukią” sąnarius į netinkamas pozicijas;
• Tai sukelia lokalų diskomfortą ir net lėtinį skausmą be akivaizdžių struktūrinių pažeidimų.

Kaip atpažinti, kad skausmas nėra “klasikinis” artritas?

• Skausmas atsiranda rytais, bet po kurio laiko praeina;
• Judesiai neapsunkinti, bet jaučiamas tempimas ar traukimas;
• Skausmas migruoja – šiandien keliai, rytoj alkūnės;
• Nėra patinimų ar paraudimų, kraujo tyrimai – normos ribose;
• Po poilsio (pvz., atostogų) skausmas sumažėja arba dingsta.

Ką galima daryti?

1. Atsisakyti uždegimą skatinančio maisto

• Cukrus, rafinuoti produktai, keptas maistas, alkoholis – dažniausi kaltininkai;
• Pabandykite 2-3 savaičių eliminacijos dietą – stebėkite kūno reakciją;
• Įtraukite priešuždegiminius produktus – ciberžolę, imbierą, lapines daržoves.

2. Įvertinti mikroelementų lygį

• Išsitirkite D vitaminą, magnį, omega-3;
• Esant trūkumui – papildykite atsakingai, geriausia su specialisto priežiūra;
• Reguliariai vartokite produktus, turinčius priešuždegiminių savybių: lašišą, linų sėmenis, avokadus.

3. Dirbti su kūno struktūra

• Judesio terapija, joga, fascijų tempimo pratimai padeda atkurti sąnarių balansą;
• Reguliarus, bet švelnus fizinis aktyvumas (vaikščiojimas, plaukimas) mažina įtampą;
• Kūno laikysenos korekcija dažnai sumažina lėtinius skausmus be vaistų.

4. Stebėti emocinę būseną

• Lėtinis stresas keičia laikyseną, kvėpavimą, padidina kortizolį;
• Praktikuokite sąmoningumą, meditaciją ar kvėpavimo pratimus;
• Emocinės įtampos dažnai “nusėda” per kūną – ypač pečių juostoje, klubuose, keliuose.