Baltųjų kraujo kūnelių sutrikimai: svarbiausi faktai ir statistika

Baltųjų kraujo kūnelių sutrikimai – tai labai plati būklių grupė, apimanti tiek piktybines, tiek ikipiktybines, tiek ir gerybines problemas. Tokios būklės gali keisti šių kraujo ląstelių kiekį ar veiklą organizme ir neretai signalizuoja apie įvairias kitas sveikatos problemas.

Kas yra baltieji kraujo kūneliai?

Baltieji kraujo kūneliai, dar vadinami leukocitais, yra vieni svarbiausių mūsų imuninės sistemos gynėjų. Kaulų čiulpuose iš kraujodaros kamieninių ląstelių susiformuoja įvairūs leukocitų tipai. Kiekviena jų rūšis turi savo paskirtį – nuo kovos su virusais iki apsaugos nuo bakterijų.

Dažniausi baltųjų kraujo kūnelių vėžiai

Baltųjų kraujo kūnelių piktybiniai navikai sudaro didžiausią šios grupės sutrikimų dalį. Trys pagrindinės onkologinės ligos yra:

• Leukemijos
• Limfomos
• Mielomos

Be minėtųjų, egzistuoja ir kitų retesnių baltųjų kraujo kūnelių ligų – tiek piktybinių, tiek ne.

Leukemijos

Leukemija išsivysto tuomet, kai žmogaus kaulų čiulpuose dėl genetinės paklaidos pradeda nekontroliuojamai daugintis kraujodaros kamieninės ląstelės. Dėl to susidaro neįprastos baltųjų kraujo kūnelių formos, kurios nesugeba tinkamai atlikti savo funkcijos ir užgožia sveikas kraujo ląsteles.

Leukemijų būna įvairių tipų, priklausomai nuo to, kokias kraujo ląsteles jos paveikia ir kaip greitai progresuoja. Pagrindinės formos:

• Ūminė limfoblastinė leukemija (ŪLL): Dažniau pažeidžia vaikus, sudaro apie ketvirtadalį visų vaikų vėžių.
• Ūminė mieloleukemija (ŪML): Dažnesnė suaugusiųjų tarpe.
• Lėtinė limfocitinė leukemija (LLL): Viena dažniausių lėtinių leukemijų vyresniame amžiuje.
• Lėtinė mieloleukemija (LML): Retesnė, bet taip pat dažnesnė tarp vyresnių žmonių.

Limfomos

Limfomos – tai vėžinės ligos, atsirandančios limfinėje sistemoje, kuri išraizgo visą organizmą ir dalyvauja imuninėje apsaugoje. Limfoma vystosi, kai limfocitai pradeda daugintis nekontroliuojamai ir telkiasi limfmazgiuose ar kituose limfinės sistemos organuose, suformuodami navikinius darinius.

Pagrindinės limfomų rūšys:

• Hodžkino limfoma – retesnė forma.
• Ne Hodžkino limfoma – dažnesnė, įvairių pogrupių liga.

Mielomos

Mieloma – tai reta kraujo vėžio rūšis, kylanti iš plazminių ląstelių, gaminančių antikūnus. Sergant mieloma, kaulų čiulpuose pradeda daugintis piktybinės plazminės ląstelės, kurios pažeidžia kaulus ir gamina nenormalius baltymus, galinčius pakenkti inkstams ar kitoms organų sistemoms.

Rečiau pasitaikantys baltųjų kraujo kūnelių sutrikimai

Be minėtų ligų, egzistuoja ir kitos retos būklės, susijusios su baltųjų kraujo kūnelių gamyba ar veikla:

• Mielodisplaziniai sindromai – kaulų čiulpų ląstelės nesubrandina pakankamo kiekio kraujo ląstelių, o ligos eiga gali pereiti į ūminę mieloleukemiją.
• Mieloproliferacinės neoplazmos – būdingas pernelyg aktyvus kaulų čiulpų darbas, sukeliantis baltųjų kraujo kūnelių perteklių, nors dauguma šių ląstelių būna nevisiškai subrendusios.
• Plazminių ląstelių sutrikimai – tokie, kaip MGUS (monokloninė gamopatija), kurie kartais virsta mieloma.
• Pirminiai imunodeficitai – retos įgimtos ligos, kai dėl genetinių pokyčių trikdoma baltųjų kraujo kūnelių veikla ir žmogus tampa labiau pažeidžiamas infekcijoms.

Kaip dažnai pasitaiko šie sutrikimai?

Baltųjų kraujo kūnelių ligos – gana dažnos, ypač tarp onkologinių ligų. Skaičiuojama, kad per metus šimtai tūkstančių žmonių visame pasaulyje išgirsta vienos ar kitos kraujo vėžio diagnozę. Šios ligos sudaro reikšmingą onkologinių susirgimų dalį.

Pavyzdžiui, prognozuojama, kad per metus virš 180 tūkstančių žmonių išgirs apie naują leukemijos, limfomos ar mielomos atvejį. Dėl to yra svarbu kuo daugiau žinoti apie šias ligas ir neatidėlioti profilaktinių tyrimų.

Kas dažniau serga šiomis ligomis?

Baltųjų kraujo kūnelių vėžiai dažniau pasitaiko vyrams, o rizika didėja su amžiumi. Kai kurios ligos turi aiškių skirtumų ir pagal rasę – pavyzdžiui, limfomos dažniau nustatomos baltaodžiams, mieloma – juodaodžiams. Nors dažniausiai leukemija diagnozuojama vyresniems žmonėms, ūminė limfoblastinė leukemija dažniau paveikia vaikus.

Kokie dar sutrikimai gali paveikti baltųjų kraujo kūnelių skaičių?

Be kraujo vėžių, nustatomi ir kiti būdingi baltųjų kraujo kūnelių pokyčiai:

• Leukocitozė – padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis, dažnai susijęs su infekcijomis ar uždegimu.
• Leukopenija – sumažėjęs šių ląstelių kiekis, galintis signalizuoti apie įvairias ligas ar būti šalutiniu kai kurių gydymo būdų poveikiu.

Tokie pokyčiai nebūtinai rodo kraujo ligą – dažniausiai jie parodo, kad organizme vyksta kažkokie procesai, kuriuos reikia išsiaiškinti.

Prognozės ir išgyvenamumas

Prognozės ir išgyvenamumo rodikliai priklauso nuo konkrečios baltųjų kraujo kūnelių ligos ir jos aptikimo laiku. Anksti aptikus ligą, išgyvenamumo tikimybė visuomet yra geresnė. Penkerių metų išgyvenamumo rodikliai naudojami vertinant gydymo sėkmę; kuo agresyvesnė liga, tuo šie rodikliai gali prastėti. Tačiau kiekvieno žmogaus prognozė priklauso nuo daugelio asmeninių veiksnių – ligos stadijos, bendros sveikatos, atsako į gydymą.

Santrauka

Baltųjų kraujo kūnelių ligos – tai gausi ir įvairi būklių grupė, apimanti vėžinius, ikivėžinius ir gerybinius sutrikimus. Dažniausios – leukemijos, limfomos ir mielomos, bet be jų, egzistuoja ir kitos retos ligos. Šios būklės susijusios su baltųjų kraujo kūnelių vystymusi ir veikla, kurios yra ypač svarbios imuninėje apsaugoje. Labiausiai šiomis ligomis serga vyresnio amžiaus žmonės ir vyrai, tačiau kai kurios formos dažnos ir vaikams. Ankstyva diagnostika ir nuolatinės medicininės žinios gali padėti kovoti su šiais sudėtingais sutrikimais.

Ar tik vaikai serga leukemija?

Nors kai kurios leukemijos formos – ypač ūminė limfoblastinė leukemija – dažnesnės vaikystėje, vis dėlto dažniausiai leukemija diagnozuojama vyresniems žmonėms.