Reumatoidinio artrito rizikos veiksniai

Reumatoidinis artritas (RA) – tai autoimuninė liga, kai imuninė sistema pradeda atakuoti sąnarių audinius. Ši klaidinga organizmo reakcija sukelia ilgai trunkantį uždegimą, kuris lemia sąnarių skausmą, tinimą ir jų stingimą. Nors ne visus ligos rizikos veiksnius galima kontroliuoti, keisti gyvenimo būdą dažnai padeda sumažinti RA pavojų.

Rizikos veiksniai, kurių negalime pakeisti

RA dažniau serga tam tikros gyventojų grupės. Nemažą įtaką turi amžius, lytis ir paveldimumas – šių aspektų kontroliuoti neįmanoma.

• Amžius. Reumatoidinis artritas dažniausiai pasireiškia vidutinio amžiaus žmonėms, ypač tarp 30–50 metų, tačiau rizika didėja senstant. Imuninės sistemos pokyčiai dėl amžiaus daro žmogų jautresnį autoimuninėms ligoms.
• Lytis. Moterims ši liga diagnozuojama 2–3 kartus dažniau nei vyrams. Manoma, kad tam įtakos turi hormonų svyravimai, pavyzdžiui, estrogenų lygio pokyčiai. Tačiau mokslas vis dar ieško galutinių atsakymų, nes tiek estrogenų sumažėjimas (pavyzdžiui, menopauzės metu), tiek pakeičiamoji hormonų terapija yra siejami su padidėjusia RA rizika.
• Paveldimumas. Jei šeimoje buvo sergančių RA, jūsų tikimybė susirgti išauga iki penkių kartų. Apie pusę rizikos susirgti RA lemia genetinis polinkis, nors konkrečios genų variacijos vis dar tiriamos. Dažniausiai minimi HLA sistemos genai, taip pat STAT4, TRAF1, C5 ir PTPN22.

Nors genų pakeisti negalime, jų aktyvumui tam tikrą įtaką daro gyvenimo būdas – mityba, fizinis aktyvumas, kūno masė bei poveikis aplinkos veiksniams.

Veiksniai, susiję su gyvenimo būdu

Daugelį rizikos veiksnių galime valdyti keisdami įpročius. Net jei jų visiškai išvengti nepavyks, pagerinti situaciją dažniausiai įmanoma.

• Rūkymas. Ilgalaikis rūkymas ne tik stipriai padidina susirgimo RA tikimybę, bet ir pablogina jau esamos ligos eigą. Tyrimai rodo, kad rūkant net ir nedideliais kiekiais, rizika išauga beveik trečdaliu, o didesniais kiekiais – beveik padvigubėja. Be to, rūkaliai gali prasčiau reaguoti į paskirtą gydymą.
• Nutukimas. Didesnis kūno svoris sukelia organizme uždegiminius procesus, stiprina sąnarių apkrovą ir prisideda prie ligos progresavimo. Ypač daug įtakos turi riebalų ląstelės, kurios išskiria uždegimą palaikančias medžiagas – citokinus. Nutukimas taip pat sumažina tikimybę, kad liga pasitrauks į remisiją.
• Mentalinė sveikata. Depresija ar nuolatinis stresas, įskaitant potrauminio streso sindromą, didina RA riziką. Be to, RA diagnozė gali pabloginti psichologinę savijautą, todėl tarp šių būsenų pastebimas dvikryptis ryšys.
• Aplinkos užterštumas. Kontaktas su tam tikrais teršalais, tokių kaip oro tarša, pesticidai, silicio ar asbesto dulkės bei organinės dulkės (pvz., šienas, grūdai ar gyvūninės kilmės dalelės), gali paskatinti imuninės sistemos reakcijas ir uždegimą.
• Lėtinis uždegimas dėl infekcijų. Moksliniai duomenys rodo, kad kai kurie virusai (pvz., Epstein-Barr ar hepatito C), taip pat bakterijos (tarp jų E. coli), gali būti susiję su RA rizika. Manoma, kad kartais organizmo antikūnai klaidingai puola ne tik virusus ar bakterijas, bet ir savo sąnarių audinius.
• Dantenų ligos. Pažengusi periodontito forma dažnai lydi lėtinį uždegimą ir yra siejama su didesne RA rizika. Bakterijos, sukeliančios dantų problemų, gali skatinti uždegiminius procesus visame organizme.
• Žarnyno mikrobiomos disbalansas. Žarnyne gyvenantys naudingi mikroorganizmai turi glaudų ryšį su imunine sistema. Jei ši pusiausvyra sutrinka, išauga uždegimo rizika ir gali išsivystyti autoimuninės ligos, tokios kaip RA.
• Plaučių sveikata. RA gali pažeisti ne tik sąnarius, bet ir kvėpavimo takus bei plaučius. Imuninės sistemos pokyčiai dėl plaučių ligų taip pat gali padidinti išsivystymo riziką ar net būti viena iš priežasčių, skatinančių RA atsiradimą.

Kaip sumažinti reumatoidinio artrito riziką?

Nors nepakeisite nei savo geno, nei amžiaus, didelė dalis kasdienių įpročių padeda mažinti RA pavojų. Mesti rūkyti, palaikyti sveiką kūno svorį, stengtis valdyti stresą, rūpintis dantenų sveikata ir vengti kenksmingų aplinkos veiksnių – svarbūs žingsniai rizikai mažinti. Be to, tikslinga skirti dėmesio žarnyno mikrobiomai bei reguliariai konsultuotis su gydytoju, ypač turint šeiminį polinkį ar pastebėjus bet kokius sąnarių negalavimus.

Santrauka

Reumatoidinio artrito išsivystymui įtakos turi tiek paveldimumas, tiek gyvenimo būdas. Nors kai kurių veiksnių pakeisti neįmanoma, daug dalykų galime kontroliuoti. Įpročiai, tokie kaip rūkymo atsisakymas, sveika mityba, tinkamas svorio palaikymas, streso valdymas ir atsakingas požiūris į burnos higieną bei aplinką, sumažina ligos riziką ir padeda gyventi aktyviau bei ilgiau be komplikacijų.