Kas yra fibromialgija?

Fibromialgija – tai lėtinė būklė, kuri pasireiškia plačiai paplitusiu skausmu raumenyse bei kitose minkštose kūno audiniuose. Be skausmo, dažnai juntamas nuovargis, o kasdienybę apsunkina susilpnėję pažinimo gebėjimai ar sunkumai mąstant. Manoma, kad šiuo sindromu serga apie 5% gyventojų visame pasaulyje.

Kas būdinga fibromialgijai

Pagrindinis šios būklės požymis – išplitęs skausmas ir jautrumas lietimui, kuris dažnai būna ilgalaikis ir nepraeina savaime. Negana to, fibromialgija dažnai sukelia ir kitus simptomus. Jie gali pasireikšti skirtingai, o jų intensyvumas – kisti laikui bėgant.

• Stiprus nuovargis
• Miego sutrikimai
• Skausmingumas ar standumas rytais
• Kognityviniai sunkumai – sutrikęs dėmesys ar atmintis
• Padidėjęs jautrumas temperatūrai, šviesai, garsui, kvapams
• Galvos skausmai
• Jutimai – kutenimas, nutirpimas galūnėse
• Virškinimo problemos
• Nuotaikų svyravimai, nerimas ar depresija
• Žandikaulio sąnario (TMJ) sutrikimas

Galimos priežastys

Nors tiksli fibromialgijos priežastis vis dar neaiški, manoma, kad pagrindinis vaidmuo tenka sutrikusiam skausmo signalų apdorojimui centrinėje nervų sistemoje. Dėl to žmogaus organizmas į skausmą reaguoja jautriau – signalai perteikiami intensyviau nei įprastai.

Fibromialgijos riziką lemia įvairūs veiksniai. Dažniau ji išsivysto vyresniame amžiuje, pacientams, kurių artimieji sirgo šia liga, taip pat dažnesnė asmenims, kurie patyrė traumuojantį įvykį ar serga kitomis lėtinėmis ligomis. Moksliniai tyrimai rodo didesnį sergamumą tarp asmenų, patyrusių stiprias emocines traumas ar virusines infekcijas. Kiti rizikos veiksniai:

• Antsvoris arba nutukimas
• Stiprus stresas ar potrauminio streso sutrikimas
• Moterys serga dažniau
• Traumos, pavyzdžiui, autoįvykiai
• Įvairios infekcijos

Didesnę tikimybę susirgti turi ir tie, kurie jau serga šiomis lėtinėmis ligomis:

• Reumatoidinis artritas
• Osteoartritas
• Lupusas
• Beveik nuolatiniai nugaros skausmai
• Sudirgusio žarnyno sindromas
• Ankilozinis spondilitas

Kaip nustatoma ši būklė

Nėra vieno patikimo tyrimo, kuris galėtų patvirtinti fibromialgiją. Diagnozė grindžiama paciento simptomų analize ir apžiūra, siekiant atmesti kitas panašių požymių turinčias ligas.

Svarbus diagnostikos kriterijus – išplitęs, mažiausiai tris mėnesius neatslūgstantis skausmas, trunkantis ne mažiau kaip trijuose ar keturiuose kūno regionuose. Gydytojas įvertina specifinius jautrumo taškus, klausimų pagalba išsiaiškina simptomų pobūdį (pvz., nuovargį, atminties sutrikimus, nuotaikų pokyčius).

Kartais papildomai atliekami kraujo ar rentgeno tyrimai, jei įtariama kita liga, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas ar sisteminė raudonoji vilkligė. Fibromialgija neretai painiojama su vilklige, o kai kurie pacientai gali sirgti abiem šiomis ligomis vienu metu.

Pagalbos būdai ir gydymas

Gydymas – sudėtinis, apimantis vaistus, fizinį aktyvumą, emocinės sveikatos stiprinimą, psichologinę pagalbą. Tinkamas gydymo planas padeda suvaldyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Pagrindiniai vaistai, naudojami fibromialgijai, skirti skausmui malšinti ir nuotaikai stabilizuoti. Kartais gydytojas paskiria ir medikamentų nuotaikai ar miegui gerinti. Be to, gali būti skiriami preparatai, mažinantys nuolatinį nuovargį ar padedantys išspręsti nerimo bei depresijos simptomus.

• Vaistai nuo skausmo (pvz., paracetamolis, kai kurie receptiniai analgetikai)
• Tam tikri antidepresantai ar priepuolių gydymui skirti vaistai, padedantys mažinti skausmą ir pagerinti miegą
• Kineziterapija – padeda išlaikyti raumenų jėgą, judesių amplitudę, palaikyti širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą
• Psichologinis palaikymas (kognityvinė elgesio terapija stiprina gebėjimą susidoroti su simptomais, padeda sumažinti stresą ir emocinę įtampą)

Kurie fiziniai pratimai tinka?

Reguliarus fizinis aktyvumas ypač svarbus: mankštinantis išskiriamos endorfinai, kurie natūraliai mažina skausmą ir gerina nuotaiką. Patartina rinktis nesudėtingas, mažo intensyvumo veiklas – jos nedidina nuovargio, o ilgainiui stiprina organizmą.

• Plaukimas, vandens aerobika
• Vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu
• Jogos užsiėmimai, tempimo pratimai
• Tai či ar šokis

Kineziterapeutas gali padėti sudaryti individualią programą, atsižvelgiant į jūsų poreikius bei galimybes.

Streso valdymas kasdienybėje

Kai sergama fibromialgija, itin svarbus tampa streso valdymas – nuolatinis emocinis krūvis gali stiprinti ligos simptomus. Konfliktų vengimas, atsipalaidavimo metodai ar paprasčiausios kasdienės veiklos padeda sumažinti įtampą.

• Meditacija
• Gilus kvėpavimas
• Aromaterapija
• Progresyvus raumenų atpalaidavimas
• Mėgstamos veiklos, hobiai ar rašymas dienoraštyje
• Knygų skaitymas
• Biofeedback terapija

Papildomai naudinga psichoterapija – įrodyta, kad kognityvinė elgesio terapija gerina gyvenimo kokybę, mažina skausmą ir emocinę įtampą, pagerina dėmesį bei miego kokybę.

Papildomos ir alternatyvios pagalbos būdai

Dalis sergančiųjų fibromialgija palengvėjimą pajunta pasitelkę papildomas ar alternatyvias terapijas. Nors jų veiksmingumas vis dar tiriamas, šie metodai dažnai pasirinkti kaip pagalba kasdieniame gyvenime.

• Akupunktūra
• Masažai
• Vitamino papildai
• Meditacija ir streso mažinimo technikos
• Įvairios proto ir kūno terapijos

Gyvenimo būdo pokyčiai ir kasdieniai patarimai

Kasdieninės įpročių korekcijos gali ženkliai pagerinti savijautą:

• Reguliari fizinė veikla
• Subalansuota, visavertė mityba
• Aiškus dienos režimas – miegokite tuo pačiu metu, venkite kofeino ar nikotino vakare, pasirūpinkite tamsa ir vėsa miegamajame, bent pusvalandį iki miego atsisakykite elektronikos
• Dažnos pertraukėlės dienos metu, savo galimybių įsivertinimas
• Palaipsniui didinkite aktyvumą, didesnius darbus planuokite tada, kai jaučiatės geriausiai
• Identifikuokite simptomus stiprinančius veiksnius ir, jei įmanoma, jų venkite
• Ieškokite bendraminčių ar paramos grupių
• Būkite kantrūs ir supratingi sau – liga neretai reikalauja pakeisti lūkesčius, dažniau klausytis savo kūno poreikių

Perspektyvos gyvenant su fibromialgija

Fibromialgija – ilgalaikė, tačiau tinkamai valdant simptomus galima pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbu bendradarbiauti su gydytoju, kuris specializuojasi šios būklės gydyme, ir nebijoti kreiptis pagalbos kai sunku. Kartais šią ligą konsultuoja reumatologai arba gydytojai, besispecializuojantys skausmo valdyme.

Fibromialgija gali išprovokuoti papildomų sunkumų, tokių kaip sumažėjusi gyvenimo kokybė, dažnesnės depresijos ar artrito rizika, ar padidėjęs hospitalizacijų poreikis. Tačiau daugelis sergančiųjų, derindami gydymą ir sveiką gyvenimo būdą, išmoksta prisitaikyti ir pasiekti geresnę savijautą kasdienybėje.