Viskas, ką reikia žinoti apie kaulų čiulpų biopsijas

Kaulų čiulpų biopsija yra medicininė procedūra, skirta surinkti ir ištirti kaulų čiulpus, kurie yra minkštas ir kempiniškas audinys, esantis kai kurių didesnių kūno kaulų viduje. Ši procedūra suteikia vertingos informacijos apie kaulų čiulpų sveikatą ir jų gebėjimą gaminti tinkamą kiekį kraujo ląstelių. Kaulų čiulpų biopsijos procedūros padeda diagnozuoti ir stebėti įvairias kraujo ir čiulpų ligas.

Koks yra kaulų čiulpų biopsijos tikslas?

Kaulų čiulpų biopsija gali suteikti išsamios informacijos apie kaulų čiulpus ir kraujo ląsteles. Pagrindinės priežastys, dėl kurių šį tyrimą užsako pirminės sveikatos priežiūros gydytojai, yra šios:

1. Medicininių būklių vertinimas arba diagnozavimas

Jeigu sveikatos priežiūros specialistas pastebi neįprastą kraujo ląstelių kiekį kraujo mėginyje ir įtaria kokią nors sveikatos problemą, gali būti prašoma atlikti kaulų čiulpų biopsiją diagnozei patvirtinti.

Kaulų čiulpų tyrimas gali nustatyti įvairias medicinines būkles, įskaitant:

• Anemiją
• Sutrikimus, dėl kurių gaminamas per mažas arba per didelis kraujo ląstelių kiekis, pavyzdžiui, leukopeniją, leukocitozę, trombocitopeniją, trombocitozę, pancitopeniją ir policitemiją
• Kraujo arba kaulų čiulpų vėžį: leukemiją, limfomą ir dauginę mielomą
• Vėžius, kurie metastazavo į kaulų čiulpus iš kitų vietų, pavyzdžiui, krūties
• Hemochromatozę
• Neaiškios kilmės karščiavimą

2. Ligos stadijos arba progresavimo nustatymas

Ši biopsija yra vienas pagrindinių testų vėžio diagnozei patvirtinti ir šio vėžio progresavimui nustatyti. Ji gali parodyti, ar vėžys yra įsiskverbęs į kaulų čiulpus ar arčiulpų auglys auga.

3. Gydymo progreso stebėjimas

Periodiškos kaulų čiulpų biopsijos procedūros gali padėti sveikatos priežiūros specialistams stebėti gydymo veiksmingumą, ypač esant vėžinėms ligoms.

4. Tinkamumo transplantacijai patikrinimas

Kai kuriais atvejais asmenys, turintys nepakankamą sveikų kraujo ląstelių kiekį, gali reikalauti sveikų kamieninių ląstelių iš tinkamo donoro. Kaulų čiulpų biopsija gali patvirtinti, ar donoras yra tinkamas kandidatui transplantacijai.

Prieš kaulų čiulpų biopsijos testą

Prieš procedūrą pirminės sveikatos priežiūros gydytojai išsamiai informuoja asmenis apie testą, įskaitant galimas rizikas. Gydytojai gali patikrinti šiuos aspektus:

• Esamus sveikatos sutrikimus ir vaistus, nereceptinius gydymus ar papildus, kurie asmeniui gali būti naudojami.
• Šeimos istoriją, ypatingą dėmesį skiriant bet kokiems kraujavimo sutrikimų atvejams.
• Bet kokias alergijas, įskaitant alergijas vietiniams anestetikams ar lateksui.

Kaip atliekama kaulų čiulpų biopsija

Asmenims, kuriems taikoma intraveninė sedacija, laboratorijos technikai įveda intraveninę liniją. Tie, kurie jaučia nerimą dėl procedūros, gali gauti geriamąją sedaciją. Prieš pradedant testą, hematologas patikrina gyvybinius požymius, įskaitant širdies susitraukimų dažnį, kraujo spaudimą ir temperatūrą.

Procedūros patalpoje asmenys turi gulėti ant šono, nugaros arba pilvo, priklausomai nuo biopsijos vietos. Yra trys vietos, kuriose atliekamos kaulų čiulpų biopsijos procedūros:

• Klubo biopsija yra dažniausias kaulų čiulpų biopsijos tipas ir apima dvi procedūras: aspiraciją ir biopsiją. Sveikatos priežiūros specialistai paprastai naudoja klubo nugaros dalį (posterior iliac crest) šiai procedūrai atlikti.
• Retai atliekama krūtinkaulio (sternumo) biopsija dėl rimtų šalutinių poveikių, tokių kaip atsitiktinė perikardo perforacija, rizikos.
• Tibijos (blauzdikaulio) biopsija yra ribojama tik vaikams arba kūdikiams iki 2 metų amžiaus, nes suaugusiems ji suteiktų nepakankamą mėginį.

Pasirinkus biopsijos vietą, sveikatos priežiūros specialistai atlieka šiuos veiksmus:

1 žingsnis

Hematologas ar laboratorijos technikas nuvalo ir užkloja pasirinktą biopsijos vietą steriliais rankšluosčiais. Tada jie suteikia vietinę anesteziją, kuri sukelia trumpalaikį dilgčiojimą, po kurio oda tampa nejautri.

2 žingsnis

Suteikus anesteziją, jie padaro nedidelį pjūvį biopsijos vietoje ir įveda tuščiavidurę adą. Asmenys pajunta spaudimą, adai įeinant į odą, po kurio seka aštrus, akimirksnio duris, adai įeinant į kaulą. Ši ada turi vidinį lazdele vadinamą kaulo trokaru, kurį sveikatos priežiūros specialistas pašalina po įvedimo.

3 žingsnis

Pirmiausia, sveikatos priežiūros specialistai atlieka aspiracijos procesą. Jie prijungia švirkštą prie ados, pašalina trokarą ir ištraukia skystį. Jei šiame mėginyje yra nepakankamas skysčio kiekis, jie gali pasirinkti kitą vietą papildomam mėginiui paimti.

4 žingsnis

Tada jie atlieka kaulų čiulpų biopsiją, įkišdami storesnę adą į kaulą sukimo judesiu, kad gautų tvirtą kaulų čiulpų mėginį. Ši procedūros dalis dažnai sukelia aštrų skausmą trumpam periodui mėginio rinkimo metu.

Užbaigus procedūrą, sveikatos priežiūros specialistai pašalina adą ir daro spaudimą vietai, kad sustabdytų kraujavimą. Po to jie paprastai rekomenduoja antiseptinį tvarstį ir prašo paciento pailsėti bent 10–15 minučių prieš išvykstant.

Ši procedūra paprastai trunka 30–40 minučių ir nereikalauja hospitalizacijos. Asmenys turėtų griežtai laikytis sveikatos priežiūros specialisto nurodymų dėl atsistatymo. Jie gali nurodyti vengti fizinio krūvio ir laikyti žaizdą sausą bent 24 valandas.

Ar kaulų čiulpų biopsija skausminga?

Kaulų čiulpų aspiracijos metu asmenys gali patirti aštrų, momentinį durį, o pagrindinė biopsija gali sukelti trumpą, lengvą diskomfortą. Kadangi kaulo nejautrumas neįmanoma, asmenys gali taip pat jausti spaudimą, stūmimo ir traukimo pojūčius, kurie gali būti nepatogūs. Jei yra susirūpinimas dėl stipraus skausmo ar diskomforto, pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros specialistu.

Ką rodo kaulų čiulpų biopsijos ataskaita?

Tyrimo rezultatai gali parodyti įvairias medicinines būkles, vertindami tokius faktorius kaip ląstelėtas, ląstelių tipai, ląstelių morfologija, atipija, infekcija ar uždegimas, fibrozė, metastazės, geležies atsargos ir kt. Ataskaitos anomalijos gali rodyti kelių ligų buvimą. Sveikatos priežiūros specialistas analizuoja tyrimo rezultatus ir, jei reikia, gali prašyti papildomų testų diagnozei patvirtinti.

Šis biopsijos metodas turi tam tikrų apribojimų. Visų pirma, biopsijos vietos pasirinkimas yra svarbus, nes kaulų čiulpų turinys gali skirtis įvairiose kūno vietose. Vienoje vietoje atlikta biopsija gali netiksliai atspindėti visus kaulų čiulpus ir nepastebėti lokalizuotų sričių, kurias paveikė navikai ar kitos sąlygos.

Konsultuokitės su gydytoju

Dažniausias šalutinis poveikis, susijęs su kaulų čiulpų biopsija, yra kraujavimas. Nepaisant to, kad jis yra gana retas, paveikdamas mažiau nei 1% atvejų, rizika didėja, kai asmuo turi mažą trombocitų kiekį.

Be kraujavimo, šie yra keli kiti potencialūs kaulų čiulpų biopsijos rizikos veiksniai:

• Asmenys su sumažėjusiu infekciją kovojančių baltųjų kraujo kūnelių kiekiu gali susirgti infekcija.
• Kai kurie asmenys gali jausti pastovų skausmą kaulų čiulpų biopsijos vietoje.
• Krūtinkaulio (sternumo) biopsijos atveju yra nedidelis rizikos pavojus, kad bus pažeisti gretimi organai dėl jo artumo prie širdies ir plaučių.

Asmenys turėtų nedelsdami kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros specialistą, jei jie pastebi bet kurį iš šių požymių po kaulų čiulpų biopsijos:

• Stiprus kraujavimas ar nuolatinis drenažas nuo biopsijos vietos
• Pūslelės ir patinimas biopsijos vietoje
• Karščiavimas ir drebulys su skausmu
• Nuolatinis, stiprus skausmas