Melatoninas

Melatoninas yra hormonas, atliekantis esminį vaidmenį miego procese. Jį gamina kankorėžinė liauka. Organizme natūraliai susidarantis melatoninas vadinamas endogeniniu. Ši medžiaga reguliuoja natūralų miego ir budrumo ritmą, todėl dienos pabaigoje ima jaustis nuovargis, o po poilsio – lengviau pabusti.

Melatoninas taip pat gali būti pagamintas laboratorinėmis sąlygomis ir parduodamas kaip maisto papildas. Tokia forma vadinama egzogeniniu melatoninu.

Funkcija

Kokią funkciją atlieka melatoninas

Melatoninas padeda palaikyti cirkadinį ritmą – tai maždaug kas 24 valandas natūraliai pasikartojantis miego ir budrumo ciklas.

Šis hormonas paruošia organizmą užmigimui. Nors jis nėra tiesioginė priemonė, sukelianti mieguistumą, melatonino išsiskyrimas yra būtinas kasdien vykstantis cheminis procesas, leidžiantis kūnui pereiti į poilsio būseną.

Kankorėžinė liauka didžiausią melatonino kiekį išskiria tamsoje, o esant šviesai jo gamyba sumažėja. Tai reiškia, kad naktį, miego metu, melatonino koncentracija yra didelė, o dieną – mažesnė.

Kuo ilgesnė naktis, tuo ilgiau liauka gamina melatoniną. Dėl šios priežasties šaltuoju metų laiku, kai dienos trumpesnės ir tamsa trunka ilgiau, kai kurie žmonės jaučiasi mieguistesni anksčiau ar dažniau. Mažesnis saulės šviesos kiekis natūraliai skatina didesnę melatonino gamybą.

Kaip veikia melatoninas

Melatoninas veikia kaip cheminis signalas, informuojantis organizmą, kad laikas atsipalaiduoti ir ruoštis poilsiui. Kankorėžinė liauka automatiškai pradeda išskirti daugiau šio hormono panašiu metu kiekvieną dieną, dažniausiai saulei nusileidus.

Melatoninas veikia pagumburio ląsteles smegenyse. Gavęs signalą, pagumburis pradeda mažinti savo kontroliuojamų funkcijų aktyvumą, tokių kaip kūno temperatūra, kraujospūdis ir emocinė būsena, taip palaipsniui paruošdamas organizmą miegui.

Akys taip pat reaguoja į melatoniną. Jis keičia tinklainės veiklą, kad ši taptų mažiau jautri šviesai. Dėl to mažėja budrumas ir lengviau nusiraminti. Ryte, padidėjus natūralios šviesos kiekiui, tinklainė vėl tampa aktyvesnė, o melatonino išsiskyrimas sumažėja.

Melatonino nauda organizmui

Melatoninas yra itin svarbus siekiant kokybiško ir pakankamo miego. Organizmui reikalingas šis natūralus signalas, kad kiekvieną vakarą atsirastų nuovargio jausmas. Tinkamas miegas būtinas visapusei sveikatai ir normaliam kūno funkcionavimui, įskaitant:

• plaukus
• vidaus organus
• psichinę ir emocinę būklę
• odą

Pagrindinė melatonino užduotis – miego ir budrumo ritmo reguliavimas, tačiau jo poveikis neapsiriboja vien tuo. Šis hormonas taip pat dalyvauja kituose organizmo procesuose.

Melatoninas prisideda prie reguliaraus menstruacijų ciklo palaikymo. Be to, jis gali turėti apsauginį poveikį smegenims, padėdamas išvengti nervinių ląstelių irimo. Toks ląstelių nykimas siejamas su demencija, įskaitant Alzheimerio ligą, bei tokiomis būklėmis kaip Parkinsono liga.

Tyrimų duomenys rodo, kad žmonėms, kuriems chirurginiu būdu buvo pašalinta kankorėžinė liauka, senėjimo procesai vyko greičiau nei įprastai. Dėl šios priežasties dalis mokslininkų mano, jog natūralus melatoninas gali turėti senėjimą lėtinančių savybių.

Normalus melatonino kiekis organizme

Natūrali melatonino koncentracija gali skirtis priklausomai nuo amžiaus ir biologinės lyties, nustatytos gimimo metu. Paprastai moterų organizme melatonino lygis būna aukštesnis nei vyrų.

Melatonino gamyba keičiasi viso gyvenimo eigoje.

Naujagimiai patys melatonino negamina. Iki gimimo jie jį gauna per placentą, o po gimimo – su motinos pienu arba pieno mišiniu. Nuosavas miego ir melatonino ritmas kūdikiams susiformuoja maždaug 3–4 gyvenimo mėnesį.

Didžiausias melatonino kiekis nustatomas vaikystėje ir paauglystėje, prieš prasidedant lytiniam brendimui. Po brendimo melatonino lygis palaipsniui mažėja ir stabilizuojasi vėlyvoje paauglystėje. Maždaug iki 40 metų jis išlieka gana pastovus, o vėliau natūraliai ima mažėti visą likusį gyvenimą.

Jeigu nepasireiškia jokie simptomai, žmogus gali net nežinoti savo melatonino lygio, nes tyrimai atliekami tik esant poreikiui. Jei melatonino kiekis tiriamas, sveikatos priežiūros specialistas įvertina, ar rodikliai atitinka normą.

Su melatonino sutrikimais susijusios būklės

Su melatonino pusiausvyros sutrikimais dažniausiai siejamos dvi pagrindinės būklės: hipomelatoninemija, kai melatonino kiekis yra per mažas, ir hipermelatoninemija, kai jo koncentracija organizme yra per didelė.

Hipomelatoninemija

Hipomelatoninemija nustatoma tuomet, kai nakties metu melatonino lygis būna mažesnis nei laikoma normaliu. Ši būklė taip pat gali pasireikšti tada, kai bendras organizmo pagaminamas melatonino kiekis neatitinka amžiui būdingų fiziologinių normų.

Sumažėjęs melatonino kiekis gali turėti įtakos cirkadinio ritmo miego sutrikimams. Tai būklės, kurios išbalansuoja natūralų miego ir budrumo ciklą. Dėl to gali pakisti:

• užmigimo ir pabudimo laikas
• miego kokybė
• savijauta ir darbingumas būdravimo metu

Hipermelatoninemija

Hipermelatoninemija reiškia padidėjusią melatonino koncentraciją kraujyje. Dažniausia šios būklės priežastis – per didelis sintetinio melatonino vartojimas su maisto papildais. Rečiau hipermelatoninemija gali išsivystyti dėl per aktyvios kankorėžinės liaukos veiklos, kai ji gamina per daug melatonino.

Padidėjęs melatonino kiekis gali didinti tam tikrų sveikatos sutrikimų riziką, įskaitant:

• nervinę anoreksiją ir kitus valgymo sutrikimus
• hipogonadotropinį hipogonadizmą, kai dėl pagumburio ar hipofizės veiklos sutrikimų organizmas gamina nepakankamai estrogeno arba testosterono
• policistinių kiaušidžių sindromą, pasireiškiantį hormonų disbalansu, nereguliariomis mėnesinėmis ir galimu vaisingumo sumažėjimu
• Rabsono–Mendenhallo sindromą – retą genetinę ligą, susijusią su itin stipriu atsparumu insulinui ir padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje
• spontaninę hipotermiją su hiperhidroze, kai staiga sumažėja kūno temperatūra ir pasireiškia gausus prakaitavimas

Literatūra ir šaltiniai

Arendt J., Aulinas A. Kankorėžinės liaukos ir melatonino fiziologija. 2022 m. spalio 30 d. Publikuota leidinyje Endotext (red. Feingold K. R., Anawalt B., Blackman M. R. ir kt.). Internetinis leidinys. South Dartmouth (Masačusetsas): MDText.com, Inc., 2000–.

Blasiak J., Reiter R. J., Kaarniranta K. Melatoninas tinklainės fiziologijoje ir patologijoje: su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos atvejis. Oxidative Medicine and Cellular Longevity, 2016 m., straipsnio ID 6819736.

Cipolla-Neto J., Amaral F. G. D. Melatoninas kaip hormonas: naujos fiziologinės ir klinikinės įžvalgos. Endocrine Reviews, 2018 m., 39 tomas, 6 numeris, p. 990–1028.

JAV Nacionalinė medicinos biblioteka. Melatoninas. MedlinePlus.

Savage R. A., Zafar N., Yohannan S. ir kt. Melatoninas. 2024 m. vasario 9 d. Publikuota StatPearls internetiniame leidinyje. Treasure Island (Florida): StatPearls Publishing, 2025 m. sausis.

Sleep Foundation. Melatoninas: vartojimas, šalutiniai poveikiai ir saugumas. Paskutinį kartą atnaujinta 2024 m. kovo 22 d.