A hepatito ir B hepatito vakcina: vartojimas ir šalutiniai poveikiai

Hepatito A ir B vakcina – tai vienas iš būdų apsisaugoti nuo abiejų šių rimtų virusinių kepenų ligų. Hepatito A ir B virusai atakuoja kepenis, gali sukelti pykinimą, vėmimą, odos ir akių pageltimą (gelta), o ilgainiui padidinti kepenų vėžio, cirozės ar net mirties riziką.

Kam skirta hepatito A ir B vakcina?

Ši vakcina rekomenduojama suaugusiesiems, kuriems yra didesnė rizika užsikrėsti hepatitu A ar B. Vakcina padeda organizmui suformuoti imunitetą, todėl susirgti tampa mažiau tikėtina. Ji nepadeda, jei infekcija jau yra išplitusi organizme – vakcina veikia tik profilaktiškai.

• Kepenų ligomis (ciroze, hepatitu C) sergantiems arba laukiantiems kepenų persodinimo
• Leidžiamųjų narkotikų vartotojams
• Gyvenantiems kartu su sergančiais hepatitu A arba B
• Asmenims, kurie turi lytinius santykius su užsikrėtusiais
• Tiems, kuriems nustatyti kraujo krešėjimo sutrikimai, pvz., hemofilija
• Pacientams, kuriems taikoma dializė ar tenka gauti kraujo perpylimus
• Asmenims, gyvenantiems įkalinimo įstaigose
• Kariuomenės nariams ar išvykstantiems į šalis su dideliu infekcijos paplitimu
• Medikams ar viešojo saugumo darbuotojams, kurie gali kontaktuoti su infekuotu krauju ar kitais biologiniais skysčiais

Taip pat svarbu žinoti, jog kaip ir visos vakcinos, ši ne visiems užtikrina visišką apsaugą nuo ligos.

Galimi šalutiniai poveikiai

Vakcina nuo hepatito A ir B paprastai gerai toleruojama, bet kaip ir visi vaistai, gali sukelti tam tikrų nepageidaujamų reakcijų. Svarbiausia – stebėti savo sveikatą po skiepo, ypač jei jau esate patyrę alerginių reakcijų.

• Į skubią pagalbą reikia kreiptis, jei atsiranda dilgėlinė, pasunkėjęs kvėpavimas, lūpų, liežuvio, veido ar gerklės tinimas.

Nedelsiant pasitarkite su gydytoju, jei po injekcijos pasireiškia:

• Galūnių tirpimas, skausmas, perštėjimas ar silpnumas, jutimo sutrikimai, kvėpavimo sunkumai ar regos, klausos pokyčiai
• Odos išbėrimas su pūslėmis ar stiprus paraudimas
• Nesunkus mėlynavimas arba kraujavimas (pvz., iš nosies ar dantenų)

Dažnesni, bet lengvi reiškiniai laikini ir praeina savaime:

• Paraudimas, skausmingumas ar patinimas dūrio vietoje
• Galvos skausmas
• Jausmas, tarsi būtų silpna ar nuovargis

Nedidelė dalis žmonių po skiepo gali trumpam apalpti, todėl pageidautina po injekcijos dar 10–15 minučių pabūti gydymo įstaigoje.

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš skiepijantis būtina informuoti gydytoją apie visus sveikatos sutrikimus, alergijas ar vartojamus vaistus. Vakcina neveikia nuo kitų kepenis pažeidžiančių virusų, tokių kaip hepatitas C ar E. Taip pat, jei jau užsikrėtėte hepatitu A ar B, vakcina nebepadės.

• Vakcinos negalima vartoti alergiškiems mielėms ar neomicinui, taip pat tiems, kuriems buvo stipri anafilaksinė reakcija į bet kurią hepatito A ar B vakciną anksčiau.
• Jeigu esate alergiški lateksui – informuokite gydytoją, nes adatos ar buteliukai gali turėti šios medžiagos likučių.
• Asmenims, kurių imunitetas nusilpęs dėl ligų ar tam tikrų vaistų vartojimo, gali prireikti atidėti skiepą, kol būklė pagerės.

Nedidelio peršalimo ar slogos metu paprastai galima skiepytis. Jei vargina stipresnė infekcija ar karščiavimas – tikslesnį laiką aptarkite su gydytoju. Būtina pasakyti, jei laukiatės ar maitinate krūtimi.

Kaip atliekamas skiepijimas?

Ši vakcina leidžiama į raumenį, paprastai gydymo įstaigoje. Suaugusiems dažniausiai rekomenduojama 3 injekcijų schema: pirmoji dozė, po mėnesio – antra dozė ir po šešių mėnesių – trečia.

Kai kurioms rizikos grupėms gali būti taikoma spartesnė skiepijimo schema – trys dozės per 30 dienų ir ketvirtoji dozė po metų.

Kiekvieno žmogaus vakcinacijos grafikas gali skirtis – vadovaukitės gydytojo ar gydymo įstaigos instrukcijomis.

Praleista dozė ar per didelė dozė

Pamiršus suplanuotą skiepą, būtina kuo greičiau susisiekti su gydytoju ir planuoti likusias dozes. Net jei intervalas šiek tiek prailgėjo, nereikia pradėti visos schemos iš naujo – tiesiog tęskite nuo to, kur sustojote.

Per didelė vakcinos dozė nėra tikėtina ir paprastai nesukelia pavojaus sveikatai.

Sąveika su kitais vaistais

Pasakykite medicinos specialistui, kokius kitus vaistus vartojate ar kokios kitos vakcinos jums buvo neseniai suleista. Kai kurie vaistai, galintys susilpninti imuninį atsaką, gali sumažinti vakcinos veiksmingumą:

• Gydymas steroidais
• Vaistai nuo vėžio (chemoterapija)
• Imunosupresantai (naudojami gydant reumatą, žvynelinę ar kitas autoimunines ligas)
• Vaistai, skirti organų atmetimo prevencijai po transplantacijos

Be to, net ir kai kurie nereceptiniai vaistai, maisto papildai ar žolelių produktai gali turėti įtakos imunitetui, tad visada apie juos informuokite gydytoją prieš skiepijantis.

Ką dar svarbu žinoti?

Nepamirškite: visus vaistus, įskaitant vakcinas, būtina laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje ir niekada neduoti jų kitiems asmenims. Stenkitės laikytis vakcinacijos grafiko – tik taip užtikrinama maksimali apsauga nuo ligos. Jei kyla klausimų ar nerimaujate dėl šalutinių reiškinių, visada pasitarkite su savo gydytoju ar slaugytoju.