Absencijų priepuoliai: priežastys, trukmė, simptomai

Absansų (nebuvimo) priepuoliai – tai tam tikras epilepsijos sutrikimo tipas, pasireiškiantis staigiu, trumpalaikiu sąmonės praradimu. Šie priepuoliai, anksčiau vadinti „petit mal“, paveikia maždaug 2 iš 1 000 žmonių.

Kaip atsiranda absansų priepuoliai

Mūsų smegenyse nervinės ląstelės nuolat keičiasi elektriniais signalais. Kartais ši veikla tampa neįprasta, išsiderina ir sukelia trukdžius – būtent taip ir atsiranda priepuoliai. Neįprasti impulsai gali paveikti labai specifinę smegenų sritį arba išplisti po abiejų pusrutulių žievę, kai tada kalbama apie generalizuotus (bendrinius) priepuolius. Absansai priklauso pastarajai grupei, dažnai juos paskatina tam tikras fizinis ar protinis krūvis.

Kaip pasireiškia absansų priepuoliai

Šie trumpi sutrikimai dažniausiai trunka nuo 10 iki 30 sekundžių. Dažniausiai juos patiria vaikai nuo 5 iki 15 metų. Priepuolio metu žmogus staiga nustoja daryti tai, ką veikė – gali nustoti kalbėti ar vaikščioti, sustingsta ir, atrodytų, „pamiršta aplinką“, sustingęs spokso į vieną tašką.

Paprastai asmuo nekrinta ir nejaučia traukulių, kaip būna kitų tipų priepuolių metu. Sąmonė sugrįžta po kelių akimirkų, nepalikdama jokių ilgesnių pasekmių – iš karto vėl galimas visavertis bendravimas ar veiklos tąsa. Priepuoliai gali būti reti, tačiau kai kuriems jie pasireiškia kelis kartus per valandą.

Poveikis vaikų kasdienybei

Absansų priepuoliai neretai sutrikdo mokymąsi ar kasdienes veiklas, ypač mokykloje – dažnai būna klaidingai laikomi užsimiršimu ar paprastu išsiblaškymu. Maždaug 25 % žmonių, kuriems nustatyti absansai, vėliau patiria ir kitų rūšių generalizuotų priepuolių, tokių kaip toniniai-kloniniai (anksčiau vadinti „grand mal“). Dauguma vaikų, kuriems pasireiškia absansai, ilgainiui juos išauga.

Kas lemia absansų atsiradimą

Nors tikslios šių priepuolių priežastys dar nėra galutinai išsiaiškintos, manoma, kad svarbų vaidmenį gali turėti genetiniai veiksniai.