Pereiti prie turinio

Pilnos dozės kraujo skystinamieji gali padėti išvengti COVID sukeliamo krešėjimo hospitalizuotiems pacientams

Po COVID-19 gali padidėti kraujo krešulių rizika. Sužinokite, kokie simptomai yra pavojingi ir kaip sumažinti galimų komplikacijų grėsmę.

Rasa BaranauskaiteBaigusi studijas Freiburgo universitete Vokietijoje
Paskelbta
Atnaujinta
Skaitymo trukmė
2 min. skaitymo
Šiame straipsnyje
  1. Kodėl didėja kraujo krešulių tikimybė?
  2. Kas gali apsisaugoti nuo krešulių po COVID-19?

Persirgus COVID-19, net ir lengva ligos forma, kelis mėnesius po pasveikimo išlieka didesnė kraujo krešulių rizika. Dalis žmonių, po šios infekcijos, gali susidurti su komplikacijomis, tokiomis kaip giliųjų venų trombozė ar plaučių embolija, kurios gali rimtai paveikti širdies bei plaučių veiklą.

Kodėl didėja kraujo krešulių tikimybė?

Neseniai atlikti moksliniai tyrimai nustatė, kad pacientai, stipriai paveikti COVID-19 infekcijos, ypač stipriai sergantys ir gydomi intensyviosios terapijos skyriuose, yra labiau linkę susirgti pavojingais kraujo krešuliais. Tyrimo duomenimis, taikant pilną kraują skystinančių vaistų dozę, rizika patirti sunkius kraujo krešulius mažėja, tačiau šiek tiek didėja kraujavimo tikimybė. Vis dėlto, mirties rizika dėl tokio gydymo nepadidėja.

Kada verta taikyti stipresnį gydymą?

Sprendimą dėl pilnos dozės kraują skystinančių vaistų būtina priimti individualiai. Pavyzdžiui, žmonių, kurie neseniai sirgo kraujavimu, tokio stipraus gydymo gali būti vengiama. Dažniausiai ligoninėje gydomi COVID-19 pacientai gauna profilaktines šių vaistų dozes.

Kas gali apsisaugoti nuo krešulių po COVID-19?

Daugeliui persirgusiųjų papildomi kraują skystinantys vaistai po gydymo ligoninėje nėra būtini. Jie svarstomi tik tiems, kurie turi papildomų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, neseniai patyrė chirurginę operaciją, yra ilgai nejudrūs, jau yra sirgę tromboze, ar patyrė traumą.

Ką daryti siekiant išvengti kraujo krešulių?

Aktyvus gyvenimo būdas ir reguliarus judėjimas – pagrindinės priemonės sumažinti kraujo krešulių pavojų po COVID-19 infekcijos. Net ir minimalus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, tempimo pratimai ar lengvi aerobikos užsiėmimai, padeda išvengti krešulių susidarymo.

  • Pastebėjus nepaaiškinamą vienos rankos ar kojos tinimą, būtina kuo skubiau pasitarti su gydytoju.
  • Svarbu atkreipti dėmesį į staigius dusulio, krūtinės skausmo ar stipraus nuovargio epizodus.

Naujausi duomenys rodo, kad pilnai paskiepyti žmonės po infekcijos daug rečiau susiduria su trombozės rizika. Vis tik, kiekvienam, persirgusiam COVID-19, svarbu žinoti apie galimus požymius ir neatidėlioti medikų pagalbos, jei pastebimi nerimą keliantys simptomai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl didėja kraujo krešulių tikimybė?

Neseniai atlikti moksliniai tyrimai nustatė, kad pacientai, stipriai paveikti COVID-19 infekcijos, ypač stipriai sergantys ir gydomi intensyviosios terapijos skyriuose, yra labiau linkę susirgti pavojingais kraujo krešuliais.

Plačiau straipsnyje
Kada verta taikyti stipresnį gydymą?

Sprendimą dėl pilnos dozės kraują skystinančių vaistų būtina priimti individualiai. Pavyzdžiui, žmonių, kurie neseniai sirgo kraujavimu, tokio stipraus gydymo gali būti vengiama. Dažniausiai ligoninėje gydomi COVID-19 pacientai gauna profilaktines šių vaistų dozes.

Plačiau straipsnyje
Kas gali apsisaugoti nuo krešulių po COVID-19?

Daugeliui persirgusiųjų papildomi kraują skystinantys vaistai po gydymo ligoninėje nėra būtini. Jie svarstomi tik tiems, kurie turi papildomų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, neseniai patyrė chirurginę operaciją, yra ilgai nejudrūs, jau yra sirgę tromboze, ar patyrė traumą.

Plačiau straipsnyje
Ką daryti siekiant išvengti kraujo krešulių?

Aktyvus gyvenimo būdas ir reguliarus judėjimas – pagrindinės priemonės sumažinti kraujo krešulių pavojų po COVID-19 infekcijos. Net ir minimalus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, tempimo pratimai ar lengvi aerobikos užsiėmimai, padeda išvengti krešulių susidarymo.

Plačiau straipsnyje

Rasa Baranauskaite

Baigusi studijas Freiburgo universitete Vokietijoje

Baigusi studijas Freiburgo universitete Vokietijoje, gilinosi į ligų raidą, plitimą ir prevenciją globaliame kontekste. Domisi tiek istoriniais protrūkiais, tiek šiuolaikinėmis sveikatos grėsmėmis – nuo retų sindromų iki visuotinai paplitusių lėtinių ligų. Rašo apie tai, kaip medicina susitinka su kasdienybe, o faktai – su baimėmis. Tiki, kad aiškus, tikslus žodis gali tapti tiltu tarp mokslo ir žmogaus.

Visi autoriaus straipsniai

Informacija yra šviečiamojo pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei simptomai kelia nerimą ar stiprėja, kreipkitės į gydytoją, o ūmiu atveju skambinkite 112.

Skaitykite toliau