Achalazija (stemplės sutrikimas): simptomai, priežastys, gydymas

Achalazija – tai reta liga, kai stemplės ir skrandžio jungtis nebesugeba tinkamai perkelti maisto į skrandį. Ši būsena atsiranda, kai stemplės raumenų veikla ir apatinio stemplės sfinkterio, veikiančio kaip vožtuvas, gebėjimas atsipalaiduoti sutrinka. Dėl šio sutrikimo maistas ir skysčiai gali užstrigti stemplėje bei grįžti atgal į burną, sukeldami įvairius nemalonius pojūčius.

Achalazijos priežastys ir rizikos veiksniai

Medicinos ekspertai iki šiol tiksliai nežino, kas lemia achalaziją. Manoma, kad tam įtakos gali turėti genetinės ypatybės, autoimuniniai procesai, virusinės infekcijos arba nervinių ląstelių praradimas stemplėje.

Ši liga gali išsivystyti bet kokioje amžiaus grupėje, tačiau dažniausiai pasitaiko 25–60 metų amžiaus žmonėms. Achalazija diagnozuojama tiek vyrams, tiek moterims. Yra pastebėta, kad paveldima forma dažniau pasitaiko vyrams, ir kartais liga nustatoma vaikams ar asmenims su tam tikrais genetiniais sindromais.

Kaip atsiranda achalazija

Sveiko žmogaus stemplės raumenys ritmingai susitraukinėja, nukreipdami maistą žemyn, kol jis pasiekia skrandį. Tuo metu, kai maistas patenka į apatinę stemplės dalį, ten esantis raumeninis vožtuvas trumpam atsipalaiduoja ir įleidžia maistą į skrandį.

Susirgus achalazija, šie procesai sutrinka: stemplė nebesugeba efektyviai stumti maisto, o vožtuvas lieka per daug įtemptas ir neužsidaro ar visiškai neatsidaro. Dėl to maistas kaupiasi stemplėje ir gali sukelti skausmą, spaudimą, o kartais sugrįžta atgal į burną.

Achalazijos tipai ir ypatybės

• Pirmojo tipo achalazija, dar vadinama klasikine, reiškia, kad stemplės raumenys beveik visiškai neveiksmingi – maistą žemyn stumia tik gravitacija.
• Antrojo tipo achalazija pasireiškia tuo, kad stemplėje susidaro spaudimas, todėl simptomai būna ryškesni. Tai dažniausiai pasitaikanti ligos forma.
• Trečiojo tipo achalazija yra sunkiausia. Jai būdingi spazminiai stemplės raumenų susitraukimai ir stiprus skausmas, kuris gali pažadinti naktį.

Pagrindiniai simptomai

Viena iš dažniausių achalazijos apraiškų – sunkumas ryjant maistą ar skysčius. Stemplėje esantis maistas gali pradėti kauptis, todėl atsiranda nemalonūs pojūčiai, stemplės išsiplėtimas ar net pasisukimas.

• Skausmas krūtinės srityje, ypač po valgio
• Maisto grįžimas iki gerklės ar burnos
• Rėmuo ir raugėjimas
• Svorio kritimas
• Naktinis kosulys
• Pykčio pojūtis ir vėmimas
• Užspringimo rizika, dažniau naktį ar gulint
• Pneumonijos rizika, jei maisto ar skysčių patenka į kvėpavimo takus
• Žagsėjimas ar sunkumas atpūsti orą

Simptomai gali stiprėti, jei prieš miegą valgomi kieti produktai, tokie kaip balta duona ar mėsa.

Kaip nustatoma achalazija

Kadangi achalazija savo požymiais primena kitas virškinimo trakto ligas, dažnai pačioje pradžioje pacientams taikomas gydymas nuo rėmens ar kitų panašių sutrikimų. Jei simptomai nepraeina, atliekami specialūs tyrimai.

• Stemplės manometrija. Šis tyrimas vertinamas kaip tiksliausias, nes padeda nustatyti stemplės raumenų jėgą ir apatinio sfinkterio veiklą. Per nosį į stemplę įkišamas plonas vamzdelis, o pacientui nuryjant matuojami raumenų susitraukimai.
• Viršutinės virškinamojo trakto endoskopija. Specialiu vamzdeliu su kamera apžiūrima stemplės, skrandžio gleivinė, ieškoma susiaurėjimų ar kitų pakitimų, gali būti paimtas mėginys tyrimui.
• Bario tyrimas (stemplės rentgenograma). Pacientas nuryja kontrastinį skystį, kuris apgaubia stemplę ir skrandį, todėl rentgenogramoje galima matyti susiaurėjimus ar maisto susikaupimą.
• pH matavimas. Per parą fiksuojama stemplės rūgštingumo dinamika, siekiant atmesti kitus virškinimo sutrikimus.
• Funkcinė stemplės vizualizacija – naujesnis būdas įvertinti, kaip gerai stemplė išsitempia ir praleidžia maistą.

Achalazijos gydymo galimybės

Gydymo tikslas – atpalaiduoti ir praplėsti apatinės stemplės srities raumenis, kad maistas ir skysčiai galėtų sklandžiai patekti į skrandį. Gydymo pasirinkimą lemia paciento amžius, simptomų intensyvumas bei kiti sveikatos aspektai.

Chirurginis gydymas

Veiksmingiausia pagalba dažniausiai yra operacija. Jos metu pacientai dažniausiai pasiekia ilgalaikį simptomų palengvėjimą.

• Heller miotomija. Atliekama minimaliai invazine (laparoskopine) technika – naudojami keli maži pjūviai pilvo srityje ir specialūs instrumentai. Atlaisvinama apatinė stemplės dalis, kad būtų lengviau ryti.
• Peroralinė endoskopinė miotomija (POEM). Operacija atliekama per burną – endoskopas įvedamas stemplėje ir specialiais įrankiais atliekami pjūviai vidinėje stemplės sienoje, atpalaiduojant raumenis.

Abu šie metodai dažniausiai būna sėkmingi, tačiau po jų daliai žmonių gali išsivystyti rėmuo.

Nemedikamentinis ir minimaliai invazinis gydymas

• Botulino toksino injekcijos. Endoskopijos metu įtempti stemplės raumenys laikinai atpalaiduojami suleidžiant vaistų. Poveikis laikinas, procedūra gali būti kartojama.
• Pneumatinė (balioninė) dilatacija. Įvedamas balionas, kuris išpučiamas stemplės ir skrandžio sandūroje – tokiu būdu ištempiami raumenys.
• Vaistai. Kartais naudojami vaistai, veikiantys raumenų atpalaidavimą – nitratai ar kalcio kanalų blokatoriai. Jie palengvina simptomus, bet kadangi poveikis trumpalaikis, dažniausiai skiriami tik tiems, kam kiti gydymo būdai netinka.

Gyvenimas su achalazija

Nors nėra specialios dietos šiai ligai, daug kas pastebi, kad tam tikri produktai ar valgymo įpročiai padeda sumažinti nemalonius pojūčius. Rekomenduojama stebėti individualius patiekalų pasirinkimus ir laikytis sveiko valgymo įpročių.

• Pratinantis valgyti lėtai, mažais kąsniais ir gerai sukramtant maistą, rijimas tampa lengvesnis.
• Valgant sėdėti tiesiai, kad gravitacija padėtų maistui judėti žemyn.
• Nesigulti pavalgius – taip sumažėja rizika užspringti ar sukelti kosulį.
• Vengti kieto maisto vėlai vakare, ypač prieš miegą.
• Stebėti, ar labai karšti arba šalti valgiai nesukelia spazmų.
• Valgant gerti daugiau vandens arba pasirinkti gazuotus gėrimus, kurie padeda perkelti maistą žemyn.

Kai kuriems žmonėms, kurių ligos eiga sunki, laikinas skystas maistas gali būti geriausias sprendimas. Svarbu pasitarti su gydytoju, kad nepritrūktumėte reikalingų maistinių medžiagų.

Pastebėjus didelį svorio kritimą ar kitus nerimą keliančius pokyčius, būtina pranešti gydytojui. Kai kuriems žmonėms, sergantiems achalazija, ilgainiui išauga stemplės vėžio rizika, todėl būtina reguliariai tikrintis sveikatą.

Trumpa santrauka

Achalazija – tai ilgainiui vystantis stemplės sutrikimas, kai nebeveikia natūralus raumenų darbas ir apatinis sfinkteris neleidžia maistui patekti į skrandį. Šiai būklei būdingas rijimo sunkumas, maisto kaupimasis ar grįžimas atgal. Nors liga neišgydoma visiškai, gydymo ir mitybos pokyčiai padeda ilgai kontroliuoti simptomus bei pagerinti gyvenimo kokybę.