ADHD vaistai vaikams: ką svarbu žinoti

Vaikų dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) yra dažnai nustatoma neurologinė būklė, pasireiškianti daugiau nei 8% vaikų ir apie 2,5% suaugusiųjų. Šis sutrikimas gali smarkiai paveikti kasdienį vaikų gyvenimą – nuo mokyklos veiklų iki santykių su bendraamžiais ir šeima.

ADHD simptomai vaikystėje

Dažniausiai pasireiškiantys ADHD požymiai – sunkumai susikaupti, padidėjęs judrumas ir impulsyvumas. Tokie vaikai dažnai blaškosi pamokų metu, sunkiai užbaigia užduotis, nuolat šneka ar juda net ir ne vietoje. Impulsyvumas gali pasireikšti veiksmais be apgalvojimo arba pertraukinėjimu kalbant.

• Neatidumas: sunkiai išlaikomas dėmesys, dažnas užsimiršimas
• Hiperaktyvumas: nuolatinis judėjimas, nekantrumas, trukdymas kitiems
• Impulsyvumas: veikimas spontaniškai, sudėtinga kontroliuoti elgesį

Pagrindiniai ADHD tipai yra: daugiausia neatidus, daugiausia hiperaktyvus/impulsyvus ir mišrus, kai pasireiškia abu simptomų rinkiniai.

Gydymo galimybės: kompleksinis požiūris

Vaikų ADHD suvaldymas dažnai apima kelias priemones: vaistus, psichoterapiją ir ugdymo pagalbą. Patvirtinus diagnozę, pirmasis pasirinkimas vaikams iki 6 metų paprastai būna tėvų mokymai apie elgesio valdymą. Vyresniems nei 6 metų gydytojai rekomenduoja derinti medikamentus ir elgesio terapiją.

Maždaug trečdaliui ADHD turinčių vaikų sutrikimas išlieka ir suaugus, todėl ankstyva pagalba svarbi geresnei gyvenimo kokybei tiek vaikystėje, tiek ateityje.

Vaistai ADHD gydymui vaikams

Pagrindinės vaistų grupės, gydant ADHD, skirstomos į stimuliuojančius ir nestimuliuojančius. Stimuliantai (pavyzdžiui, amfetaminai ar metilfenidatai) dažniausiai skiriami kaip pirmo pasirinkimo medikamentai. Jie didina dopamino ir norepinefrino kiekį smegenyse, taip padėdami vaikams geriau sukaupti dėmesį bei kontroliuoti elgesį.

Stimuliatorių ypatumai

• Trumpai veikiantys stimuliatoriai: pradeda veikti greitai, bet jų poveikis baigiasi po kelių valandų, todėl per dieną gali reikėti papildomų dozių.
• Ilgai veikiantys stimuliatoriai: dažniausiai užtenka vienos dozės ryte – patogu vaikams, lankantiems mokyklą. Kai kuriais atvejais gydytojas gali derinti abu variantus.

Kiekvieno vaiko atvejis vertinamas individualiai, todėl optimalus vaisto ir dozės parinkimas priklauso nuo skirtingų veiksnių.

Pagrindinės stimuliantų rūšys

• Amfetaminai: dažnai naudojami vaistai – Adderall, Vyvanse ir jų analogai. Gali būti trumpai arba ilgai veikiantys. Pavyzdžiui, Adderall IR (trumpo veikimo) paprastai pradedamas nuo mažų dozių ir prireikus dozė didinama palaipsniui. Vyvanse – ilgai veikiantis, tinkamas ir vaikams, ir suaugusiesiems.
• Metilfenidatai: šiai grupei priklauso Ritalin, Focalin, Concerta, Quillivant XR, Jornay PM. Ritalin ir Focalin dažniau taikomi kaip trumpo veikimo, o Concerta, Quillivant XR ir Jornay PM – ilgai veikiantys preparatai. Dozavimas pradedamas nuo mažiausios galimos dozės, kuri koreguojama pagal efektą ir toleranciją.

Galimi šalutiniai poveikiai

• Mažėjantis apetitas ir svoris
• Miego sutrikimai
• Galvos skausmai, svaigulys
• Skrandžio negalavimai – pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas
• Didėjantis širdies ritmas ir kraujospūdis
• Nerimas, irzlumas
• Nepageidaujami psichikos sutrikimai (maniakiniai epizodai, nuotaikos kaitos)
• Ilgalaikio vartojimo metu galimas vaikų augimo sulėtėjimas

Nors daliai vaikų šie vaistai suteikia akivaizdžios naudos, visi vaistiniai preparatai turi potencialą sukelti ir sunkesnių reakcijų. Gydymo metu vaiko būklė stebima, reguliariai vertinant šalutinį poveikį ir koreguojant gydymą.

Nestimuliuojančių vaistų pasirinkimai

Nestimuliuojantys medikamentai skiriami tada, kai stimuliantai netinka arba sukelia nepageidaujamą šalutinį poveikį, arba jei jais nepavyksta pakankamai kontroliuoti simptomų. Šie vaistai veikia kitaip nei stimuliatoriai ir jų poveikis dažnai pasireiškia palaipsniui, tačiau gali padėti stabilizuoti elgesį.

• Atomoksetinas: veiklioji medžiaga daugelyje ADHD skirtų nestimuliatorių, naudojamas vaikams nuo 6 metų. Dažniausi šalutiniai poveikiai – sumažėjęs apetitas, virškinimo sutrikimai, burnos džiūvimas, letargija.
• Klonidino ilgai veikianti forma: gali būti skiriamas tiek savarankiškai, tiek kartu su stimuliatoriumi, tinka vaikams nuo 6 metų. Galimas poveikis – nuovargis, dirglumas, miego sutrikimai, dizurija.
• Guanfacinas: naudojamas nuo 6 iki 17 metų vaikams ir paaugliams, dažniausiai ilgai veikianti forma. Galimas šalutinis poveikis – kraujospūdžio sumažėjimas, lėtėjantis pulsas, nuovargis, galvos svaigimas, virškinimo sutrikimai.
• Viloksazino ilgai veikianti forma: naujesnis nestimuliatorius, skiriamas vaikams ir suaugusiesiems. Tipiškos reakcijos – sumažėjęs apetitas, pykinimas, galvos skausmai, mieguistumas.

Kiekvienas vaistas gali skirtingai veikti kiekvieną vaiką, todėl gydymo eigą būtina nuolat vertinti su gydytoju.

Gydymo sėkmės sąlygos ir papildomos priemonės

Veiksmingas ADHD valdymas dažniausiai apima vaistų ir nemedikamentinių metodų – elgesio terapijos, šeimos konsultavimo bei švietimo pagalbos – derinį. Vaikui, kenčiančiam nuo ADHD, svarbus nuolatinis specialistų ir šeimos palaikymas.

Vaistų laikymo rekomendacijos

• Medikamentus saugokite kambario temperatūroje (18–25 °C), apsaugotus nuo drėgmės, šilumos bei tiesioginių saulės spindulių.
• Nelaikykite vaistų vonios kambaryje. Laikykite vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje, užrakintoje vietoje.
• Kruopščiai skaičiuokite tabletes, ypač jei vartojate stimuliuojančius vaistus, nes jie gali būti piktnaudžiaujami.

ADHD gydymas – individualus ir visapusiškas

Kiekvienam vaikui taikomas unikalus gydymo planas. Vieniems geriau tinka stimuliatoriai, kitiems – nestimuliuojantys vaistai ar elgesio intervencijos. Svarbu reguliariai vertinti gydymo efektyvumą ir šalutinius reiškinius.

Su sveikatos priežiūros specialistu aptarkite visas galimas gydymo galimybes. Kartais vaikui reikės vaistų derinio ar papildomų natūralių priemonių, tokių kaip sveika mityba, pakankamas poilsis, dienos struktūra ir psichologinė pagalba.

Ką svarbu žinoti papildomai?

• ADHD medikamentai vaikams ir suaugusiesiems dažnai tie patys, nors dozės gali skirtis.
• Nėštumo ar žindymo laikotarpiu vaistų vartojimo saugumas nėra nustatytas, būtina konsultuotis su gydytoju prieš pradedant gydymą.

ADHD – tai iššūkis, tačiau jį valdyti padeda tinkamas gydymas, vyrodomas dėmesys individualiems poreikiams ir artimųjų palaikymas.