Anafilaksijos simptomai

Anafiksija – tai itin stipri, gyvybei pavojinga organizmo reakcija į alergenus, kai pažeidžiamos kelios organizmo sistemos. Ši būklė vystosi staiga ir reikalauja nedelsiant medicininės pagalbos. Dažniausiai pasireiškia odos pokyčiais, sunkumu kvėpuoti, galinčiu greitai komplikuotis ir peraugti į šoką. Supratę, kaip atpažinti anafilaksijos požymius, galite išgelbėti gyvybę.

Dažni anafilaksijos simptomai

Pagrindinis anafilaksijos bruožas – jos spartus progresavimas ir poveikis kelioms organizmo sistemoms. Simptomai neretai atsiranda po sąlyčio su žinomais alergenais, pavyzdžiui, suvalgius tam tikro maisto, po vabzdžio įgėlimo ar išgėrus vaistų.

• Odos reakcijos: Kaip taisyklė, alerginė reakcija prasideda niežuliu, paraudimu ar išbėrimu (dilgėline). Dauguma atvejų pasireiškia raudonomis, iškilusiomis dėmėmis, kurios gali balti paspaudus. Gali atsirasti ir patinimų (angioedemos), ypač veido, akių srityje ar lūpose.
• Akys: Akys ašaroja, parausta ir niežti, dažnai paburksta aplink jas esanti oda.
• Kvėpavimas: Ne retai užgula nosį, prasideda sloga ir čiaudulys. Gali pamažu stiprėti gerklės patinimas, užkimimas ar atsirasti kvėpavimo pasunkėjimas, spaudimas krūtinėje, švokštimas.
• Kraujotakos pokyčiai: Širdies ritmas gali pagreitėti ar sulėtėti, krenta kraujospūdis, ligonis jaučia silpnumą, galvos svaigimą, gali net prarasti sąmonę.
• Virškinimo simptomai: Gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
• Psichologiniai požymiai: Dažnai ligonį apima nerimas, sumišimas, sulėtėja kalba, gali kilti stiprus mirties nuojautos jausmas.

Anafiksinis šokas

Jei pasireiškia žemas kraujospūdis, ligonis pasidaro išblyškęs, silpnas, gali sutrikti sąmonė – tai anafilaksinio šoko signalai. Paprastai dar pastebimas apsunkintas kvėpavimas, dusulys, ligoniui sunku pasakyti daugiau nei kelis žodžius iš eilės, jis gali sėdėti pasilenkęs, bandydamas lengviau įkvėpti, įtempdamas kaklo raumenis.

Retos anafilaksijos formos

Anafiksinės reakcijos gali pasireikšti netipiškai. Viena iš jų – dvi bangas turinti (bifazinė) anafilaksija, kai pirmoji reakcija nurimsta, tačiau grįžta po kelių valandų ar net dienų. Kartais simptomai užsitęsia ir gali tęstis kelias dienas ar ilgiau (užsitęsusi anafilaksija). Tokių atvejų ypač budriai stebimi pacientai ir dažnai paliekami stebėjimui gydymo įstaigoje.

Yra pastebėta, kad vaikai, ypač 6–9 metų, šias reakcijas patiria dažniau ir jiems dažnai reikia kelių vaistų dozių. Be to, anafilaksijos pradžia po sąlyčio su alergenu gali įvykti per 5–30 minučių, tačiau retais atvejais simptomai rimtėja tik po valandos ar dar vėliau.

Kada būtina nedelsiant kreiptis pagalbos?

Vos pajutus anafilaksijos simptomus, būtina kuo greičiau kviesti medikus. Atsiradus stipriam išbėrimui, patinimams, sunkumui kvėpuoti ar jausmui, kad spaudžia krūtinę, nereikėtų laukti, kol simptomai praeis. Ligos eiga gali būti staigi ir pavojinga – net švelni alerginė reakcija greitai gali peraugti į šoką. Ypač svarbu skubiai reaguoti, jei ligonis žino turintis polinkį į stiprias alergines reakcijas.

Galimos komplikacijos

Nesuteikus pagalbos, anafilaksija gali baigtis mirtimi per labai trumpą laiką. Dėl šoko pažeidžiamos širdis, smegenys, plaučiai ar inkstai. Kai kuriems žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, didėja širdies komplikacijų – miokardo infarkto ar ritmo sutrikimų – rizika. Nors adrenalinas yra pagrindinė gydymo priemonė, netinkamas jo vartojimas taip pat gali kelti pavojų, tad ypač atidžiai taikomas vyresniems žmonėms.

Kas sukelia anafilaksiją?

Anafilaksijos priežastis – alergeno poveikis. Vaikams dažniausi kaltininkai yra maisto produktai (riešutai, žuvis, jūros gėrybės, pienas), o suaugusiems – vabzdžių įgėlimai, lateksas ar vaistai. Kartais anafilaksijos priežastis gali likti nenustatyta, ypač jei žmogus turi polinkį į alergines reakcijas.

Kiek laiko užtrunka anafilaksijos išsivystymas?

Reakcija paprastai prasideda greitai – per 5–30 minučių nuo kontakto su alergenu. Tačiau būna atvejų, kai simptomai išryškėja tik po kelių valandų ar dar vėliau. Kai kuriems žmonėms pasireiškia uždelsta arba dvi bangas turinti anafilaksija, kai simptomai trumpam aprimsta ir grįžta sunkesne forma.

Kodėl anafilaksija pavojinga?

Pavojingiausias šios būklės aspektas – šokas, kuriam būdingas staigus kraujospūdžio kritimas ir reikšmingas kraujo tekėjimo organams sumažėjimas. Tai gali lemti sąmonės netekimą, komą ar sutrikdyti kvėpavimą dėl kvėpavimo takų paburkimo. Negydoma anafilaksija kelia mirties riziką per kelias valandas ar net minutes.

Kaip gydoma anafilaksija?

Pagrindinis išsigelbėjimas – neatidėliotinas adrenalino (epinefrino) suleidimas. Vaistas akimirksniu sumažina simptomus, palaiko kraujotaką ir kvėpavimą. Esant sunkiai būklei gali prireikti intensyvios pagalbos: dirbtinio kvėpavimo, deguonies terapijos, antihistamininių ar gliukokortikoidų lašelinės infuzijos, bronchus plečiančių vaistų.

• Didelio srauto deguonis
• Antihistamininiai vaistai į veną, siekiant slopinti alerginę reakciją
• Gydytojų paskirti kortikosteroidai, kad nuslopintų imuninį atsaką
• Bronchus plečiantys vaistai kvėpavimui palengvinti

Ką tikėtis po gydymo?

Jei pagalba suteikiama laiku, dauguma ligonių pasveiksta per kelias valandas, tačiau stebėjimui gali būti palikti ligoninėje. Sunkesniais atvejais gijimas užtrunka ilgiau. Nepakankamai greitai gydant, gali likti ilgalaikė širdies, smegenų ar kitų organų žala.

Kam reikalingas anafilaksijos rinkinys?

Kiekvienas, kuriam nors kartą buvo pasireiškusi anafilaksija, turėtų visada turėti su savimi specialų anafilaksijos rinkinį – adrenalino autoinjektorių ir, jei rekomenduota, stipresnių antihistamininių tablečių. Taip pat rekomenduojama nešioti medicininį identifikacinį pakabuką ar apyrankę, informuojančią apie pavojingas alergijas. Konsultuotis dėl tokio rinkinio skyrimo patariama gydytojui alergologui.