Anemijos diagnostika

Anemija – tai būklė, kai organizmui ima trūkti sveikų raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino, kuris perneša deguonį. Tokie požymiai kaip išblyškusi oda gali signalizuoti apie galimą šią problemą. Nuovargis, silpnumas ar net dusulys yra dažni ankstyvi simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti.

Simptomai ir savikontrolė

Anemija gali pasireikšti įvairiais požymiais, kuriuos nesunkiai pastebėsite ir patys. Dažniausiai pacientai jaučia silpnumą, nuovargį, sunkumą susikaupti bei galvos svaigimą. Taip pat gali pasireikšti:

• Dusulys fizinio krūvio metu
• Greitas ar nereguliarus širdies plakimas
• Galvos skausmai
• Jautrumas šalčiui – šaltos rankos ar pėdos
• Išblyškusi arba gelsva oda ir gleivinės
• Lūžinėjantys ar įlinkę nagai
• Įtrūkimai burnos kampučiuose
• Patinęs arba skausmingas liežuvis
• Pica – noras valgyti ne maisto medžiagas (ledukai, žemė ir pan.)
• Restless leg sindromas

Kartais anemija gali pasireikšti krauju šlapime ar išmatose – pastarosios tampa tamsios, juodos ar net ryškiai raudonos. Esant tokiems požymiams, būtina kreiptis į gydytoją, nes anemija gali būti ne tik pavojinga, bet ir ženklas apie kitas rimtas ligas.

Gydytojo apžiūra

Rutininės patikros metu gydytojas gali įtarti anemiją iš išorinės apžiūros. Gydymo įstaigoje vertinami šie požymiai:

• Silpnas arba labai stiprus pulsas
• Šviesios gleivinės
• Plokšti, trapūs nagai
• Skaidulos nagų paviršiuje (koilonychija)
• Širdies ūžesiai
• Gelsva oda dėl geltos

Apie visus kūno pakitimus, pastebėtus namuose (kada prasidėjo, ar dažnėja), verta pranešti gydytojui, kad diagnozė būtų tikslesnė.

Kraujo tyrimai ir laboratoriniai tyrimai

Anemijos patvirtinimui beveik visada reikalingi kraujo tyrimai. Pagrindinis tyrimas yra bendras kraujo tyrimas (BKT), kuriuo įvertinamas raudonųjų kraujo kūnelių, hemoglobino kiekis bei hematokritas. Šių rodiklių sumažėjimas rodo anemiją.

Jei reikia išsiaiškinti priežastį, atliekamas kraujo tepinėlis – ištyrus kraujo ląstelių dydį ir formą galima suprasti, ar anemija susijusi su, pavyzdžiui, vitamino B12 arba folio rūgšties trūkumu, ar su geležies stoka.

Specialūs geležies apykaitos tyrimai (serumo geležies, transferino, feritino koncentracija, bendras geležies surišimo pajėgumas) padeda nustatyti, ar organizmui netrūksta šio mineralo. Kai kurie tyrimai atliekami nevalgius, todėl svarbu laikytis gydytojo nurodymų prieš juos.

Net jei aptinkamas geležies trūkumas, tai nebūtinai rodo sunkią ligą – jaunoms moterims dėl menstruacijų tai gali būti fiziologinė būsena, o tam tikri vaistai taip pat gali keisti tyrimų rezultatus.

Papildomi tyrimai ir priežasčių paieška

Kai kurie žmonės gali prireikti papildomų tyrimų, jei paprasti kraujo rodikliai nepaaiškina anemijos priežasties. Tiriamos kitos organizmo sistemos:

• Šlapimo tyrimas (tikrinama, ar nėra kraujo ar infekcijų, galinčių sukelti anemiją)
• Slaptas kraujas išmatose (dažna „slapto“ kraujavimo nuo skrandžio ar žarnyno priežastis – geležies stokos anemija)
• B12, folio rūgšties ar geležies kiekio įvertinimas, jei kraujo ląstelės atrodo neįprastai
• Kepenų funkcijos tyrimai – padeda išsiaiškinti ar lėtinės kepenų ligos nesukėlė anemijos
• Bilirubino testas – jis gali rodyti padažnėjusį kraujo ląstelių irimą
• Elektrolitų tyrimai – inkstų ar kitų ligų paieškai
• Hormonų tyrimai, pvz., eritropoetinas, kuris stimuliuoja kaulų čiulpų darbą
• Kartais tenka atlikti ir kaulų čiulpų biopsiją, jei įtariamas vėžys
• Genetiniai tyrimai – kai kurioms paveldimoms ligoms, pvz., pjautuvinė anemija, talasemija

Vaizdiniai tyrimai

Priklausomai nuo simptomų bei kraujo tyrimų rezultatų, gali prireikti vaizdinių tyrimų ieškant kraujavimo židinio ar naviko. Tai gali būti pilvo ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), jei įtariami pilvo ertmės augliai arba kraujavimas. Taip pat atliekami dubens tyrimai moterims, jei įtariama, kad geležies trūkumą sąlygoja gausios mėnesinės ar kitos ginekologinės problemos.

Kolonoskopija ar gastroskopija leidžia gydytojui apžiūrėti žarnyną ir skrandį bei nustatyti galimą „slaptą“ kraujavimą ar vėžinius pakitimus – tokie tyrimai dažnai reikalingi, kai dažnai nustatomas geležies trūkumas, bet nėra aiškios priežasties.

Kiti galimi sutrikimai

Pastebėjus anemijos požymių, būtina ieškoti ir pagrindinės priežasties, nes ši būklė dažnai susijusi su kitomis ligomis. Įprastos priežastys:

• Virškinimo trakto ligos (pvz., uždegiminė žarnyno liga ar celiakija), dėl kurių maistas nepasisavinamas
• Mitybos sutrikimai
• Pernelyg gausus kraujavimas mėnesinių metu, taip pat endometriozė, gimdos augliai
• Kraujavimas iš virškinimo trakto
• Kraujo ligos, tokios kaip leukemija ar limfoma
• Virškinamojo trakto, kepenų, mažųjų ar storojo žarnyno augliai
• Infekcijos
• Paveldimi kraujo sutrikimai

Verta prisiminti, kad kai kurių vaistų vartojimas taip pat gali lemti anemiją, o pokyčius pastebėti galima ir po ilgo vartojimo laikotarpio.

Diagnozavimo procesas

Anemijos nustatymas dažniausiai reikalauja ne tik žinoti, kokio tipo anemija jus kamuoja, bet ir rasti tikrąją jos priežastį. Kartais tam reikia daugiau laiko ir nuoseklių tyrimų. Nustačius diagnozę, gydytojas gali parinkti tinkamiausią gydymo planą ir rekomenduoti, ką daryti toliau.