Antifosfolipidinis sindromas: simptomai, diagnostika ir gydymas

Antifosfolipidinis sindromas (AFS) – tai būklė, kai imuninė sistema klaidingai sukelia kraujo krešulių susidarymą. Dėl to gali atsirasti įvairių simptomų ir pavojingų komplikacijų, priklausomai nuo to, kurioje kūno vietoje krešulys susiformuoja.

Simptomai, kurie gali pasireikšti sergant AFS

Dažniausia AFS požymis – kraujo krešulių susidarymas. Simptomai priklauso nuo to, kur užsikemša kraujagyslė:

• Krūtinės skausmas
• Pykinimas
• Dusulys
• Apatinių ar viršutinių galūnių skausmas, paraudimas ar patinimas
• Pasileidęs ar neaiškus kalbėjimas
• Diskomfortas kakle, nugaroje, rankose arba žandikauliuose
• Kartotiniai persileidimai

Kai kurie žmonės gali pastebėti ir kitokių simptomų:

• Kraujavimas iš nosies arba dantenų dėl sumažėjusio trombocitų kiekio
• Mažakraujystė, kai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių kiekis
• Išraiškingas ažūrinis ar purpurinis odos bėrimas
• Širdies vožtuvų pažeidimai
• Nuolatiniai galvos skausmai
• Atminties sutrikimai

Galimos AFS komplikacijos

Kraujo krešuliai, susidarantys dėl AFS, neretai lemia rimtas ir net gyvybei pavojingas būkles:

• Giliųjų venų trombozė (GVT): Dažniausiai formuojasi kojų giliosiose venose, tačiau gali atsirasti ir rankose ar dubens srityje. Dalis visų GVT atvejų yra susiję būtent su AFS.
• Plaučių embolija: Jei krešulys atsiskiria ir pasiekia plaučius, ten gali užblokuoti kraujagysles ir sukelti staigią gyvybei pavojingą būklę. Gali didėti ir spaudimas plaučių kraujotakoje.
• Infarktas: Susiformavęs krešulys širdies kraujagyslėse nutraukia organo aprūpinimą krauju, kas lemia širdies priepuolį.
• Insultas: Krešuliui patekus į smegenų kraujagysles gali sutrikti kalba, judesiai, pablogėti regėjimas ar pasireikšti kitos ilgalaikės pasekmės. Kai kuriais atvejais išprovokuojamas mini-insultas (praeinanti išeminė ataka).
• Inkstų funkcijos sutrikimai: Sumažėjęs kraujo pritekėjimas gali sukelti inkstų problemas ar net jų nepakankamumą. Retais atvejais išsivysto katastrofinė AFS forma, kai visame organizme staiga susiformuoja daug krešulių ir pažeidžiami įvairūs organai.

Kaip diagnozuojamas antifosfolipidinis sindromas

Diagnozuojant šią būklę gydytojas paskiria kraujo tyrimus, kurie leidžia aptikti specifinius antikūnus:

• Antikardiolipino antikūnus
• Beta-2 glikoproteino I antikūnus
• Lupuso antikoaguliantą

Šiuos tyrimus reikės atlikti du kartus, ne mažesniu kaip 12 savaičių intervalu. AFS diagnozuojamas, jeigu bent vieno iš šių tyrimų rezultatai du kartus iš eilės būna teigiami.

Vien tik antikūnų turėjimo neužtenka – reikia ir ligos požymių: dažniausiai diagnozė nustatoma po pirmojo trombozės epizodo arba kelis kartus pasikartojusių persileidimų.

Gydymas ir gyvenimas su AFS

Nors visiškai išgydyti AFS šiuo metu negalima, gydymas gali efektyviai apsaugoti nuo komplikacijų. Pagrindinis tikslas – neleisti susidaryti naujiems krešuliams ir sustabdyti jau esamų didėjimą.

Dažniausiai skiriami kraują skystinantys vaistai: greitai veikiantis heparinas (leidžiamas į poodį), ilgai veikiantis geriamasis preparatas varfarinas ar mažos dozės aspirinas. Vartojant šiuos vaistus būtina atidžiai stebėti kraujavimą.

Nėštumo metu

AFS moterims gydymas padeda sumažinti persileidimo riziką. Nėštumo metu rekomenduojama naudoti heparino injekcijas iki pat gimdymo, taip pat galima vartoti nedideles aspirino dozes. Varfarinas nėštumo metu neskiriamas, nes jis nesaugus vaisiui.

Kartotinių persileidimų atvejais gydytojas gali skirti:

• Enoksaparino injekcijas (antikoaguliantas)
• Kortikosteroidus (slopina pernelyg aktyvią imuninę sistemą)
• Imunoglobuliną (gaunamas intraveniniu būdu)

Gyvenimo būdo pokyčiai ir ilgalaikė kontrolė

Sergantieji AFS paprastai turi nuolat vartoti paskirtus vaistus, dažniausiai visą likusį gyvenimą. Patartina apie visus vartojamus vaistus, net ir be recepto, informuoti gydytoją, kad būtų išvengta pavojingų sąveikų, ypač jei vartojamas varfarinas ar aspirinas.

Kraujo krešėjimą slopinantys vaistai padidina gausesnio kraujavimo riziką. Dėl to pajutus:

• Nestipriai ar smarkiau nei įprastai kraujuojančias mėnesines
• Kraujavimą iš nosies
• Kraują dantenose
• Kraują išmatose ar labai tamsias išmatas
• Kraujuojančio pavidalo vėmimą
• Staigius regos pokyčius
• Stiprų galvos ar pilvo skausmą
• Raumenų ar galūnių judėjimo sunkumus

–reikia nedelsti kreiptis į gydytoją.

Labai svarbu gydyti kartu egzistuojančias ligas, kurios didina riziką: nutukimą, aukštą kraujospūdį, didelį cholesterolio kiekį, cukrinį diabetą ar kitus autoimuninius sutrikimus. Nerekomenduojama vartoti estrogenų (pvz., kai kurių kontraceptikų ar hormoninės terapijos), nes jie taip pat didina kraujo krešulių tikimybę.

Rinkitės sveikesnius įpročius

Sergant AFS būtina atsisakyti rūkymo, kuris pažeidžia kraujagysles bei didina krešulių tikimybę. Norint sumažinti riziką, pravartu kontroliuoti svorį – subalansuota mityba, kurioje daug vaisių ir daržovių, padeda išlaikyti normalią kūno masę ir gerina širdies bei kraujagyslių sistemą.

Vartojant kraują skystinančius vaistus pasikonsultuokite su gydytoju prieš didinant vitamino K gausių daržovių (špinatų, lapinių kopūstų ir pan.) kiekį racione, nes tai gali paveikti vaistų veikimą. Maisto papildai (pvz., imbieras, ginkmedis, vitaminas E) taip pat gali stiprinti kraujavimo riziką, todėl būtinai aptarkite jų vartojimą su specialistu.

Alkoholio derinkite nedaug – ypač jei vartojate varfariną, nes alkoholis ir per didelis spanguolių sulčių kiekis gali silpninti vaistų veikimą.

Reguliarus fizinis aktyvumas padeda mažinti širdies ir cukrinio diabeto riziką, tačiau venkite kontaktinių sportų, jeigu vartojate antikoaguliantus, nes padidėja traumų ir vidinio kraujavimo tikimybė.

Apibendrinimas

Antifosfolipidinis sindromas padidina kraujo krešėjimo riziką, todėl gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Nors išgydyti visiškai negalima, laiku paskirtas gydymas padeda išvengti komplikacijų ir gyventi visavertį gyvenimą. Nepamirškite reguliariai konsultuotis su gydytoju, laikytis gydymo plano ir rinktis sveikesnius įpročius.