Antrachinonų nauda ir šalutinis poveikis

Anthraquinonai yra natūralios kilmės junginiai, randami kai kuriuose augaluose ir grybuose. Jie garsėja savo priešuždegiminėmis, antioksidacinėmis, antimikrobinėmis, antivirusinėmis, kaulų ligų prevencijai bei navikų augimo mažinimui būdingomis savybėmis.

Kaip veikia anthraquinonai

Šios medžiagos cheminėje sandaroje gali būti paprastos anthronų ar dviem vienetais susietų biantronų formos. Pramonėje jie naudojami dažų ir pigmentų gamybai, o medicinoje iš jų gaminami kai kurie vidurius laisvinantys preparatai.

Naudingos savybės

Anthraquinonų poveikis sveikatai vis dar tyrinėjamas, tačiau dažniausiai jie naudojami užkietėjusių vidurių gydymui. Šios medžiagos gali padidinti skysčių kiekį storojoje žarnoje ir skatinti jos susitraukimus. Vidurius laisvinantis poveikis paprastai pasireiškia praėjus maždaug septynioms valandoms po vartojimo.

Be gebėjimo lengvinti vidurių užkietėjimą, laboratoriniai tyrimai rodo, kad anthraquinonai gali turėti ir kitų naudingų savybių:

• Antibakterinį
• Priešgrybelinį
• Priešuždegiminį
• Antioksidacinį
• Antivirusinį

Dėl šių poveikių manoma, kad anthraquinonai galėtų padėti esant šioms būklėms:

• Piktybiniams navikams – slopina vėžinių ląstelių augimą, veikdami tam tikrus ląstelių baltymus
• Malarijai – naikina maliarijos parazitus kraujyje prieš jiems išplitant organizme
• Cukriniam diabetui – gali pagerinti organizmo jautrumą insulinui
• Kepenų ligoms – mažina kepenų randėjimą (fibrozę)
• Inkstų ligoms – padeda mažinti uždegimą ir mažinti plintančią fibrozę

Tačiau verta paminėti, kad dauguma tyrimų atlikta laboratorijos sąlygomis arba su gyvūnais. Patikimų įrodymų apie tokį anthraquinonų poveikį žmonėms kol kas nėra.

Galimas neigiamas poveikis

Nors anthraquinonai gali būti naudingi trumpalaikiam vidurių užkietėjimo gydymui, jų ilgalaikis vartojimas kelia abejonių dėl galimo šalutinio poveikio. Viena dažniausių komplikacijų – melanosis coli: būklė, kai storoji žarna patamsėja dėl pigmentinių nuosėdų. Šis pokytis dažniausiai išryškėja nuolat naudojant anthraquinonų turinčius preparatus apie keturis mėnesius iš eilės.

Iš pradžių melanosis coli buvo laikyta nekenksminga ir grįžtama, tačiau naujesni tyrimai leidžia įtarti, jog ši būklė gali didinti storosios žarnos vėžio riziką. Pastebima, kad asmenims, kuriems išsivysto melanosis coli, dažnai randama ir daugiau adenominės kilmės darinių.

Kiti tyrimai rodo, kad anthraquinonai priskiriami prie galimai kancerogeninių (vėžį sukeliančių) medžiagų, o ilgalaikiame ar nesubalansuotame vartojime gali būti žalingi ir sukelti priklausomybę nuo laisvinamųjų vaistų.

Priklausomybės rizika ir rekomendacijos

Piktnaudžiavimas anthraquinonais kartais sukelia priklausomybę, kai ilgainiui pacientui tampa būtina nuolat vartoti stiprius vidurius laisvinančius vaistus. Dėl to gali išryškėti ilgalaikis užkietėjimas, sutrikti elektrolitų pusiausvyra, kilti širdies ir psichologinių problemų, o taip pat didėja storosios žarnos vėžio rizika.

Norint išvengti šių pasekmių, anthraquinonų preparatai turėtų būti naudojami tik trumpą laiką ir tik prireikus. Geriausia prieš pradedant vartoti pasitarti su gydytoju. Specialistai gali padėti pasirinkti kitus, saugesnius būdus užkietėjimui mažinti, pavyzdžiui, padidinus skaidulų kiekį maiste.

Ką verta žinoti

Anthraquinonai efektyviai palengvina vidurių užkietėjimą trumpam, o laboratorijoje nustatyta daugybė kitų jų savybių. Vis dėlto ilgalaikis naudojimas gali būti pavojingas dėl priklausomybės ar galimo kancerogeninio poveikio. Visais atvejais vartojimą vertėtų derinti su sveikatos priežiūros specialistu, įvertinus savo asmeninę riziką ir sveikatos istoriją.