Maisto apsinuodijimas: ką svarbu žinoti

Maisto sukelta infekcija – dažna problema, kuri gali pasireikšti įvairiais simptomais. Jei simptomai sunkūs ar užsitęsia, gydytojas gali rekomenduoti atlikti papildomus tyrimus, kad išsiaiškintų tikslią negalavimų priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą.

Maisto infekcijos tyrimai

Pagrindinis tyrimas įtariant maisto sukeliamą infekciją – išmatų pasėlis. Tokio tyrimo prireikia, jei pasireiškia aukšta temperatūra, stiprūs pilvo skausmai, kraujingos išmatos ar ilgesnis nei įprasta negalavimas, ypač jei kalbama apie galimą infekcijos protrūkį.

Išmatų pasėlis leidžia identifikuoti ligą sukėlusią bakteriją, išsiaiškinti, ar ji jautri tam tikriems antibiotikams. Kai kurių virusų ar parazitų nustatymui naudojami papildomi molekuliniai ar mikroskopiniai tyrimai. Reikia pažymėti, kad kai kurie išmatų tyrimai nėra labai tikslūs ir jų rezultatų gali tekti palaukti kelias dienas.

Kartais gydytojas gali nurodyti ir kraujo tyrimą – ypač jei įtariama, kad infekcija išplito visame organizme. Kraujo tyrimai leidžia aptikti tam tikras bakterijas, pavyzdžiui, Listeria monocytogenes, ar virusus, tokie kaip hepatito A. Taip pat jie padeda įvertinti uždegimo mastą ar dehidratacijos požymius.

Paprastai vaizdiniai tyrimai, tokie kaip MRT ar KT, maisto infekcijų atveju nenaudojami, bet kartais jų gali prireikti siekiant atmesti kitas ligas.

Kitos galimos ligos priežastys

Maisto infekcijoms būdingi simptomai dažnai būna panašūs į kitų virškinimo trakto ligų. Dažniausiai tai virusinės žarnyno infekcijos, kurios nebūtinai susijusios su maistu. Panašius pojūčius gali sukelti ir tulžies pūslės ligos, pankreatitas ar uždegiminės žarnyno ligos. Siekiant nustatyti priežastį, svarbu įvertinti ne tik simptomus, bet ir laiką, kada jie atsirado.

Inkūbacinis laikotarpis ir simptomai

Dažniausiai maisto infekcijos simptomai išryškėja praėjus kelioms valandoms ar net kelioms dienoms po užkrėsto maisto ar gėrimo vartojimo. Dėl šios priežasties ne visada lengva susieti simptomus su konkrečiu produktu ar patiekalu.

Skirtingos bakterijos, virusai ar parazitai gali sukelti simptomus skirtingu tempu. Pavyzdžiui, Staphylococcus aureus sukelia skrandžio negalavimus, pilvo dieglius ir viduriavimą jau pusvalandį po pavojingo produkto suvartojimo. Tokia bakterija dažniausiai dauginasi netinkamai laikomame maiste – kiaušiniuose, mėsos gaminiuose, grietinėlėje. Kur kas retesnė maistinė infekcija – hepatito A virusas, kuris gali tūnoti organizme net iki 50 dienų prieš pasirodydamas. Užsikrėsti galima per maistą ar gėrimus, kontaktavusius su užterštu vandeniu, ypač keliaujant šalyse su prastesne higiena.

Kaip gydyti maisto sukeliamą infekciją

Pajutus pirmuosius apsinuodijimo maistu simptomus svarbiausia neleisti organizmui dehidratuoti bei kontroliuoti pykinimą ir vėmimą.

• Pirmomis savijautos valandomis reikėtų vengti kieto maisto, o kai vėmimas sumažėja, pradėti nuo lengvai virškinamų produktų: keptų duonos riekelių, ryžių, bananų, sausainių.
• Svarbu reguliariai gurkšnoti skysčius, kad būtų lengviau išvengti dehidratacijos. Jei vėmimas ar viduriavimas trunka ilgiau kaip parą, vertėtų rinktis geriamuosius rehidracinius tirpalus.
• Venkite riebaus, aštraus, saldaus maisto. Medikamentų nuo pykinimo ar viduriavimo reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes kai kurie jų gali pabloginti būklę.

Gydytojo pagalbos būtina kreiptis, jei ligos simptomai tęsiasi ilgiau kaip tris dienas, jaučiamas stiprus pilvo skausmas, pakyla temperatūra, atsiranda kraujo išmatose ar vėmimuose, stiprėja dehidratacijos požymiai: burnos džiūvimas, sumažėjęs šlapinimasis, galvos svaigimas, nuovargis ar širdies plakimo pakitimai.

Kaip apsisaugoti nuo maisto infekcijų

Rizikos grupės ir maisto pasirinkimas

Maisto infekcija pavojingesnė kūdikiams, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ar turintiems nusilpusią imuninę sistemą. Priklausantys rizikos grupėms turėtų vengti:

• Neapdorotų žuvų, žalių jūros gėrybių, žalių ar pusžalių moliuskų bei midijų.
• Šaldytos, bet termiškai neapdorotos rūkytos žuvies produktų. Juos saugu vartoti tik gerai išvirus ar iškepus, arba jei jie ilgai laikyti konservuoti.
• Neapdorotų arba nepakankamai termiškai apdorotų kiaušinių – ypač vengti žalių tešlų, naminio tiramisu, majonezo, padažų ar ledų su termiškai neapdorotais kiaušiniais.
• Žalių ar pusžalių daigintų augalų (pvz., liucernos, ridikėlių daigų).
• Šviežiai spaustų, nepasterizuotų sulčių bei sidro – jie saugūs tik pavirus minutę.
• Minkštųjų sūrių, tokio kaip „Brie“, „Camembert“, pelėsinių ar meksikietiškų sūrių, kurie dažnai gaminami iš nepasterizuoto pieno. Geriau rinktis kietuosius sūrius.
• Paruoštų salotų su mėsa ar žuvimi – konservuota versija yra saugesnė.
• Pate ar mėsos paštetų, jei jų pakuotės laikomos šaldytuve.
• Virtų dešrelių, mėsos gaminių ar šaltų užkandžių – juos rekomenduojama prieš valgant gerai pašildyti ir saugoti, kad jų sultys nepatektų ant kitų produktų ar virtuvės paviršių.

Maisto sauga parduotuvėje

• Atidžiai tikrinkite, ar sudėtyje nėra nepasterizuoto pieno ar žalių kiaušinių, o galiojimo laikas dar nepasibaigęs.
• Nepirkite pažeistų, išsipūtusių ar įlenktų pakuočių, skardinių.
• Šviežią mėsą, paukštieną ir žuvį dėkite į pirkinių krepšelį tik prieš pat grįžtant prie kasos. Jas visada suvyniokite į atskirus maišelius.
• Iškart grįžę namo produktus, kuriuos reikia laikyti šaltai, padėkite į šaldytuvą.

Virtuvės higiena ir gaminimas namuose

• Prieš ruošiant maistą ir tarp darbų su skirtingais produktais, plaukite rankas muilu mažiausiai 20 sekundžių. Švarą palaikykite ir ant stalviršių, peilių, įrankių.
• Vaisius, daržoves nuplaukite net jei jų žievelę planuojate lupti.
• Žalia mėsa, paukštiena, žuvis ir kiaušiniai neturi liestis su kitais produktais ar paviršiais.
• Po kontakto su žalia mėsa, žuvimi, paukštiena ar kiaušiniais, nuplaukite peilius ir lenteles karštu vandeniu su antibakteriniu muilu. Medienos lenteles geriau keisti plastikinėmis – jas lengviau švariai išplauti.
• Maisto neatitirpinkite kambario temperatūroje – atitirpinkite šaldytuve ir sunaudokite greitai. Atitirpintų produktų nešaldykite pakartotinai.
• Neišleiskite jautienos, kiaulienos, paukštienos, žuvies ar pieno ilgam stovėti šilumoje: greitai surinkite viską į šaldytuvą.
• Kepimas ir virimas padeda sunaikinti bakterijas. Mėsą ruoškite iki rekomenduojamos temperatūros – paukštiena iki 74 °C, jautiena ir kiauliena iki 63 °C.
• Laikykite šaldytuvo temperatūrą žemiau 4 °C, o šaldiklio – ne aukštesnę nei –18 °C.

Sauga valgant ne namuose

• Rinkitės švarą demonstruojančias kavines, restoranus. Jei aplinka atrodo prastai, verta likti atsargiems.
• Visada paprašykite mėsainio ar maltos mėsos patiekalų gerai iškeptų. Vienos dalies jautienos kepsnius galite valgyti vidutiniškai iškeptus, tačiau patiekalai iš žalios mėsos – rizikingi.
• Prašykite, kad užsakytame maiste nebūtų žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų kiaušinių.
• Maistą, kurį parsinešate iš restorano ar kavinės, laikykite šaldytuve ne vėliau kaip per 2 valandas. Jei lauke labai karšta, šį laiką dar trumpinkite.

Maisto sauga kelionių metu

• Renkantis maistą kelionėje, ypač egzotinėse šalyse, pirmenybę teikite supakuotiems, sausiems ar konservuotiems produktams.
• Karštus gėrimus (arbatą, kavą), gazuotus ar išpilstytus gėrimus patartina rinktis dažniau, nes jų sandarumas didina saugumą.
• Venkite žalių ar termiškai neapdorotų produktų, vietinio laukinio žvėrienos, o taip pat – nevirinto vandens ir ledukų.

Kiti svarbūs patarimai

• Kūdikiams geriausias maistas – motinos pienas. Žindymas padeda apsisaugoti nuo įvairių infekcijų.
• Po kontakto su gyvūnais, ropliais, paukščiais ar išmatomis – būtinai plaukite rankas muilu.
• Sergant vėmimu ar viduriavimu, venkite ruošti maistą kitiems, ypač rizikos grupėms.
• Rankas visuomet plaukite prieš valgydami ar gamindami, taip pat po apsilankymo tualete, sauskelnių keitimo, kosėjimo ar čiaudėjimo.