Ar COVID-19 stiprinamosios vakcinos pritaikytos konkrečioms atmainoms?

Skiepų stiprinamosios dozės pastaraisiais metais tapo viena iš pagrindinių temų kalbant apie apsaugą nuo COVID-19. Nors vakcinos žymiai sumažina riziką susirgti sunkia šios ligos forma, laikui bėgant mūsų imuninė sistema natūraliai silpnėja, todėl reikalingos papildomos dozės. Kaip jos veikia, kada jų prireikia ir kodėl stiprinamosios dozės kelia diskusijų – atsakome į dažniausiai kylančius klausimus.

Stiprinamosios dozės: kodėl jų prireikia?

Pagrindinis tikslas – „atgaivinti“ apsaugą organizme, nes imunitetas natūraliu būdu su laiku gali silpnėti. Nors po pilnos vakcinacijos dauguma žmonių įgyja stiprią apsaugą, ilgainiui antikūnų kiekis ima mažėti, todėl infekcijos rizika didėja. Stiprinamoji dozė primena imuninei sistemai, kaip kovoti su virusu, ir padeda išlaikyti aukštą apsaugos lygį, ypač kai paplinta naujos viruso atmainos.

Ar visada prireikia papildomos dozės?

Stiprinamosios dozės dažnai taikomos ne tik COVID-19 vakcinoms, bet ir kitoms skiepų programoms. Pavyzdžiui, vaikai reguliariai gauna papildomas vakcinos dozes, kad apsauga būtų kuo ilgalaikiškesnė. Toks metodas nėra naujas, o imuniteto išlaikymas sustiprintomis dozėmis – įprasta praktika įvairiose skiepų schemose.

Dažniausi klausimai apie vakcinos sudėtį ir aktualumą

Dabar naudojamos stiprinamosios dozės sudėtyje atitinka pagrindines COVID-19 vakcinas. Nė vienos iš šiuo metu prieinamų vakcinų sudėtis dar nėra specialiai pakeista atsižvelgiant į konkrečius koronaviruso variantus. Tačiau mokslininkai aktyviai tyrinėja galimybę vakcinas pritaikyti prie besikeičiančių viruso savybių. Sukūrus naujas vakcinas, jos galės labiau taikytis į aktualias viruso atmainas.

Kodėl COVID-19 stiprinamosios dozės sukelia diskusijų?

Šios dozės vertinamos nevienareikšmiškai dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, visuomenėje skiriasi nuomonės apie būtinybę skiepyti jau vakcinuotus žmones, ypač jaunus ar turinčius stiprią imuninę sistemą. Taip pat diskutuojama dėl pasaulinio vakcinų prieinamumo – nuo papildomų dozių kai kurioms šalims priklauso galimybės pasiskiepyti nuo COVID-19 kituose pasaulio regionuose.

Kas gali gauti stiprinamąją dozę?

Stiprinamosios dozės skirtos asmenims nuo 5 metų ir vyresniems, jei jie atitinka tam tikrus kriterijus:

• Po paskutinės „Pfizer“ arba „Moderna“ vakcinos dozės turi būti praėję bent penki mėnesiai.
• Po „Johnson & Johnson“ vakcinos praėję mažiausiai du mėnesiai.

Vyresni nei 50 metų asmenys bei žmonės su susilpnėjusia imunine sistema po jau gautos stiprinamosios dozės, jei praėjo bent keturi mėnesiai, gali būti paskiepyti dar kartą. Jei esate imunosupresuotas, dėl papildomos dozės būtina pasitarti su gydytoju.

Kokia dozė ir kokį vakcinos tipą rinktis?

„Pfizer“ ir „Johnson & Johnson“ stiprinamosios dozės yra tokios pačios kaip pirmoji vakcina. Tuo tarpu „Moderna“ stiprinamoji dozė – perpus mažesnė (50 mikrogramų). Rekomenduojama, jei įmanoma, rinktis mRNR tipo vakcinas („Pfizer“ arba „Moderna“), nes pastebėtas sąsajų tarp „Johnson & Johnson“ vakcinos ir kraujo krešulių šalutinio poveikio rizika. Vis dėlto „Johnson & Johnson“ išlieka alternatyva, jei dėl priežasčių negalite skiepytis kita vakcina.

• Vaikai ir paaugliai 5–17 metų gali gauti tik „Pfizer“ stiprinamąją dozę.
• Skiepų dozės imunines problemas turintiems asmenims skiriamos individualiai, priklausomai nuo sveikatos būklės.

Kada galima skiepytis?

Stiprinamoji dozė rekomenduojama kiekvienam, atitinkančiam amžiaus ir laikotarpio nuo ankstesnio skiepo reikalavimus. Jei anksčiau jau buvo paskiepyta stiprinamąja doze, rizikos grupėms, tokioms kaip vyresni žmonės ar sergantieji lėtinėmis ligomis, siūloma papildoma – antra – stiprinamoji dozė.

Imunokompetentingų ir rizikos grupių apsauga

Žmonėms, kurių organizmo imuninė apsauga yra susilpnėjusi, dažnai prireikia papildomos dozės anksčiau nei įprastai. Tokiu atveju tik gydytojas gali tiksliai įvertinti, kada ir kiek dozių reikia, priklausomai nuo sveikatos būklės ir priimtų gydymo būdų.

Saugumas bei efektyvumas: ką sako tyrimai?

Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad papildomos mRNR tipo COVID-19 vakcinų dozės gerokai padidina apsaugančių antikūnų kiekį, įskaitant ir prieš susirgimus, kuriuos sukelia naujos viruso atmainos, pavyzdžiui, omikroną ar deltą. Po papildomos dozės organizmas geriau apsisaugo ne tik nuo pirminių viruso formų, bet ir nuo įprastų mutacijų, ypač žmonėms, kurių imunitetas per laiką sumažėjo po pirminės vakcinacijos.

Skiepų prieinamumas ir praktinės gairės

• Stiprinamąją dozę galima gauti daugelyje vakcinavimo punktų, gydymo įstaigose ar vaistinėse.
• Papildomas skiepas netrukdo kitiems skiepijimams, pavyzdžiui, nuo gripo – galima skiepytis abiem vienu metu.
• Vakcinacijos kortelės turėjimas (net ir laminuotos) nesudaro kliūčių gauti stiprinamąją dozę – svarbiausia, kad būtų užfiksuota informacija apie ankstesnius skiepus.

Ką svarbu žinoti artėjant skiepui?

Prieš pasiskiepijant verta pasitarti su gydytoju, ypač jei priklausote rizikos grupei arba turite sveikatos sutrikimų. Nepamirškite atsižvelgti į tai, kiek laiko praėjo nuo paskutinio skiepo.

Apsaugos reikšmė ir pandemijos valdymo perspektyvos

Stiprinamosios dozės leidžia ilgiau išlaikyti aukštą apsaugos lygį, net ir atsiradus naujiems viruso variantams. Jos itin svarbios, nes COVID-19 sparčiai plinta, o pastovus imuniteto stiprinimas – bene geriausia apsisaugojimo garantija, ypač vyresniame amžiuje ar sergant lėtinėmis ligomis.

Apibendrinimas

Stiprinamoji COVID-19 vakcinos dozė – veiksmingas būdas išlaikyti efektyvią ir ilgalaikę apsaugą. Ji ypač svarbi, kai keičiasi viruso formos ar ilgėja laikas po paskutinio skiepo. Organizmo imuninė sistema, gavusi papildomą impulsą, ilgainiui tampa pasirengusi efektyviau kovoti su koronavirusu ir jo mutacijomis. Jei priklausote rizikos grupei ar artėja reikiamas laiko tarpas nuo paskutinio skiepo – nedelskite pasirūpinti stiprinamąja doze.