Ar galima užsikrėsti ŽPV per bučinį?

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) dažniausiai plinta lytinių santykių metu, tačiau tarp žmonių nuolat kyla klausimas, ar gilus bučiavimasis taip pat gali būti rizikos veiksnys. Nors teoriškai įmanoma, kad bučiuojantis, ypač „prancūziškai“, ŽPV gali būti perduodamas, šiuo metu nėra mokslinių studijų, vienareikšmiškai įrodančių ryšį tarp gilaus bučiavimosi ir šios infekcijos perdavimo.

ŽPV perdavimo būdai

Žinoma, kad pagrindinis ŽPV plitimo kelias – lytiniai santykiai, įskaitant vaginalinį, analinį ir oralinį seksą. Virusas taip pat gali „keliauti“ per artimą odos kontaktą, net jei partneris nejaučia jokių simptomų. Įvairūs ŽPV tipai sukelia ne tik lytinių organų karpas, bet ir tam tikrus vėžio atvejus. Vis dėlto didžioji dauguma infekcijų praeina savaime ir rimtesnių sveikatos problemų nesukelia.

Ar bučiavimasis gali būti rizikos veiksnys?

Nors lytiniai santykiai – įrodyta ŽPV perdavimo priežastis, kai kurie tyrimai nagrinėjo, ar virusas gali būti perduodamas per gilų bučiavimąsi. Kol kas rezultatai prieštaringi. Vienu tyrimu, kuriame dalyvavo 222 poros, nustatyta, kad vyrai, kurių partnerės serga burnos ertmės ŽPV, dažniau užsikrečia šiuo virusu patys. Tačiau tyrimo dalyviai užsiėmė tiek giliais bučiniais, tiek oraliniu seksu, tad tikslus užsikrėtimo kelias liko neaiškus.

Izoliuoti atvejus, kai bučiuojamasi be kitų artimų kontaktų, sudėtinga. 2022 m. atliktas tyrimas išanalizavo 392 seksualiai aktyvių suaugusiųjų mėginius ir parodė, kad asmenims, turintiems du ar daugiau partnerių, su kuriais bučiuojasi „prancūziškai“, burnos ŽPV pasitaikė dukart dažniau nei tiems, kurie turėjo vieną ar nė vieno tokio partnerio. Tačiau vėlgi, daugelis apklaustųjų turėjo ir kitokio artimo kontakto, todėl sunku nustatyti, ar būtent bučiavimasis buvo pagrindinis perdavimo kelias.

Tyrimų išvados apie bučiavimąsi

Kelių mokslinių publikacijų duomenimis, galima daryti prielaidą, kad gilus bučiavimasis galėtų prisidėti prie ŽPV plitimo, tačiau šio fakto iki šiol niekas įtikinamai nepatvirtino. Dauguma infekcijų siejamos su išmėgintais, dažnai daug artimesniais lytiniais intymiais kontaktais.

Kaip saugotis nuo ŽPV?

Vakcinacija laikoma patikimiausia priemone prieš ŽPV ir jo sukeliamas komplikacijas. Nors prezervatyvai šiek tiek sumažina užsikrėtimo riziką, jie neužtikrina 100 % apsaugos, nes virusas gali būti perduodamas ir per aplink genitalijas esančią odą.

• Vaikams rekomenduojama vakcinuotis nuo 11–12 metų, tačiau skiepyti galima jau nuo 9 metų amžiaus.
• Vakcina taip pat naudinga ir visiems iki 26 metų, jei jie negavo apsaugos vaikystėje.
• Vyresniems nei 26 metų žmonėms vakcina paprastai nerekomenduojama, nes tikimybė, kad jie jau bus susidūrę su ŽPV, yra didelė. Tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, rizikos grupei priklausantiems 27–45 metų asmenims, verta individualiai pasitarti su sveikatos specialistais.

Riziką sumažina ir kitų atsargumo priemonių laikymasis – mažesnis seksualinių partnerių skaičius, abipusis atvirumas apie lytiniu keliu plintančias infekcijas bei reguliarūs profilaktiniai patikrinimai. Žmonėms, turintiems gimdą, dažnai siūloma reguliariai tikrintis dėl ŽPV kaip dalį gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos.

Pastebėjus neįprastus simptomus ar karpas, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Be to, gydytojai gali pasiūlyti išsamesnius tyrimus dėl kitų lytiškai plintančių infekcijų, nes jos dažnai pasitaiko kartu.

Tyrimai rodo, kad moterims, kurios rūko ir yra užsikrėtusios ŽPV, rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu yra didesnė nei nerūkančioms. Norėdami išvengti sveikatos problemų ateityje, venkite rūkymo, rūpinkitės lytiniu švietimu ir neatidėliokite profilaktinių sveikatos patikrinimų.