Ar kraujospūdį mažinantys vaistai gali paveikti cholesterolio kiekį?

Aukštas kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolio kiekis – dažniausi veiksniai, didinantys širdies ir kraujagyslių ligų riziką, jei jų nekreipiame dėmesio. Laimei, abiem šioms būklėms galima sėkmingai užkirsti kelią ar jas suvaldyti keičiant gyvenimo būdą arba vartojant gydytojo paskirtus vaistus.

Kaip kraujospūdį mažinantys vaistai veikia cholesterolį?

Daugeliui žmonių kraujospūdį kontroliuoti padeda įvairūs medikamentai. Įdomu tai, kad kai kurie iš jų gali turėti įtakos ne tik kraujospūdžiui, bet ir cholesterolio ar trigliceridų kiekiui kraujyje. Vieni kraujospūdį mažinantys vaistai gali net pagerinti kraujo lipidų rodiklius, tačiau kiti – priešingai, šiuos rodiklius paskatina negausiai pablogėti. Vis dėlto, jei cholesterolio lygis šiek tiek padidėja dėl vaistų, šis poveikis paprastai būna trumpalaikis ir nereikšmingas.

Vaistai, kurie neturi įtakos cholesterolio kiekiui

Yra tokių kraujospūdį mažinančių vaistų, kurie beveik neįtakoja lipidų apykaitos organizme. Prie tokių priskiriami šie vaistų tipai:

• Hidralazinas
• Kalis tausojantys diuretikai (pvz., spironolaktonas)
• Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (pvz., lisinoprilis, ramiprilis, kvinaprilis)
• Angiotenzino II receptorių blokatoriai (pvz., telmisartanas, valsartanas, losartanas)
• Kalcinių kanalų blokatoriai (pvz., amlodipinas, verapamilis, felodipinas)

Šie vaistai dažniausiai nekeičia cholesterolio ir trigliceridų kiekio kraujyje, todėl juos galima vartoti be papildomų rizikų dėl lipidų.

Kraujospūdį mažinantys vaistai, galintys didinti cholesterolį

Yra grupė vaistų, kuriuos vartojant gali šiek tiek padidėti „blogojo“ cholesterolio (MTL) ar bendro cholesterolio lygis, taip pat užfiksuojami nežymūs HDL („gerojo“ cholesterolio) sumažėjimai ar trigliceridų kilimas. Tokie pokyčiai pasitaiko vartojant šiuos medikamentus:

• Stiprūs ar didelės dozės diuretikai (pvz., furosemidas, torasemidas, hidrochlorotiazidas)
• Kai kurie beta adrenoblokatoriai (pvz., bisoprololis, nadololis, metoprololis, propranololis, atenololis, nebivololis)

Nors trumpalaikis cholesterolio padidėjimas yra galimas, paprastai jo mastas nedidelis ir neturi reikšmingos įtakos. Dėl to medicinos specialistai nerekomenduoja nutraukti paskirtų vaistų vartojimo be būtinos priežasties.

Vaistai, galintys pagerinti cholesterolio rodiklius

Yra ir tokių kraujospūdį mažinančių vaistų, kurie šiek tiek mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį ir gali neženkliai padidinti „gerojo“ cholesterolio (DTL) lygį. Dažniausiai šiam poveikiui priskiriami:

• Alfa-1 adrenoblokatoriai (pvz., prazosinas, doksazosinas)

Vis dėlto, nors šių vaistų poveikis lipidų profiliui yra teigiamas, jis per menkas, kad galėtų būti laikomas veiksmingu aukšto cholesterolio gydymu.

Vaisto pasirinkimas ir stebėsena

Kiekvienam žmogui kraujospūdį mažinantį vaistą gydytojas parenka individualiai – atsižvelgdamas į bendrą sveikatos būklę, tyrimų rezultatus bei kitus vartojamus vaistus. Jei be padidėjusio kraujospūdžio nustatomas ir aukštas cholesterolio kiekis, reguliarūs kraujo lipidų tyrimai tampa svarbia gydymo dalimi. Esant pokyčiams, gydytojas gali koreguoti vaisto dozę ar paskirti kitą medikamentą. Jei kyla klausimų dėl vaistų poveikio cholesterolio lygiui, apie tai būtina pasitarti su gydytoju.