Ar Parkinsono liga serga tik vyresni žmonės?

Parkinsono liga labiausiai paplitusi tarp žmonių, vyresnių nei 50 metų, tačiau ji gali pasireikšti visų amžiaus grupių žmonėms – net ir vaikams ar paaugliams. Nors dažniausiai ši liga paveikia vyresnio amžiaus asmenis, amžius nėra vienintelis rizikos veiksnys: dauguma žmonių niekada nesuserga Parkinsono liga, net ir pasiekę senyvą amžių.

Kas yra Parkinsono liga?

Parkinsono liga – tai lėtinė nervų sistemos liga, kuriai būdingas galūnių virpėjimas, judesių koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimai, raumenų sustingimas. Nors šios ligos išgydyti kol kas neįmanoma, simptominis gydymas padeda palengvinti kasdienį gyvenimą, todėl ankstyva diagnozė turi didelę reikšmę.

Parkinsono diagnozavimo amžius

Dažniausiai pirmieji Parkinsono ligos požymiai pastebimi sulaukus vidutinio amžiaus. Statistiškai vidutinis nustatymo amžius – apie 60 metų. Tačiau rizika susirgti Parkinsono liga didėja ne visą gyvenimą – ji labiausiai išauga sulaukus 70–80 metų. Įdomu tai, kad asmens tikimybė susirgti Parkinsono liga po 80-ojo gimtadienio gerokai sumažėja.

Ankstyva Parkinsono ligos pradžia

Kai ši liga nustatoma dar iki 50 metų, ji vadinama ankstyvos pradžios Parkinsono liga. Toks atvejis sudaro tik apie 5–10 % visų Parkinsono ligos diagnozių. Tarp asmenų, jaunesnių nei 40 metų, ši diagnozė itin reta – ją gauna tik 2 % visų sergančiųjų.

Pavieniais atvejais Parkinsono liga pasireiškia ir dar jaunesniems – vaikams arba paaugliams iki 20 metų. Tuomet liga vadinama juveniliniu Parkinsonizmu, jai būdinga paveldima eiga. Tyrimų duomenimis, dažniau ankstyva ligos pradžia susijusi su genetiniais veiksniais.

Genetiniai veiksniai ir gydymas

Manoma, kad jauniems žmonėms, susiduriantiems su ankstyvos pradžios Parkinsono liga, dažniau lemia tam tikri genai, paveldėti iš tėvų. Tokiais atvejais itin svarbu atkreipti dėmesį į kompleksinį gydymą – fizinis aktyvumas ir tam tikros terapijos dažnai padeda palengvinti simptomus, ypač jaunesniame amžiuje.