Ar „Splenda“ sukelia vėžį?

Dirbtiniai saldikliai šiandien yra plačiai paplitę – jų randama tiek gėrimuose, tiek įvairiuose desertuose. Populiariausių jų gretose – Splenda, kitaip žinoma kaip sukralozė. Kyla klausimas: ar ši medžiaga iš tiesų laikytina saugesne cukraus alternatyva? O gal daugelio aptarinėjamas ryšys tarp Splenda ir vėžio kelia rimtų pagrįstų abejonių?

Kas yra Splenda?

Splenda, arba sukralozė, yra neturi kalorijų ir yra itin saldi – jos saldumas cukrų aplenkia daug kartų. Sukralozė sukurta modifikuojant natūralią cukraus molekulę, kai vietoj tam tikrų vandenilio ir deguonies atomų įkomponuojami chlorai. Dėl šios struktūros pokyčių ji nepasisavinama kaip energijos šaltinis, tačiau suaktyvina skonio receptorius ir lemia saldumo pojūtį.

Sukralozė buvo patvirtinta vartojimui vėlyvajame dešimtmetyje ir dabar jos galima rasti tūkstančiuose įvairių maisto produktų ir gėrimų iš viso pasaulio.

Kodėl saldikliai vis dar kelia diskusijų?

Dirbtiniais saldikliais visuomenė nepasitiki jau ne vieną dešimtmetį. Šių baimių ištakos siekia septintąjį dešimtmetį, kuomet laboratorijos žiurkėms, vartojusioms sachariną, išsivystė šlapimo pūslės augliai. Nors tokia sąsaja žmonėms nebuvo nustatyta, saldikliai netruko susieti su vėžio raida. Šią nuomonę dar labiau sustiprino diskusijos apie kitus saldiklius, pavyzdžiui, aspartamą.

Kita pusė – piktnaudžiavimas cukrumi ir su tuo susijęs antsvorio, cukrinio diabeto bei kitų sveikatos problemų šuolis. Tad atsiranda noras ieškoti saugesnių alternatyvų, tačiau ne visų dirbtinių saldiklių reputacija vienareikšmiška.

Ar Splenda (sukralozė) gali sukelti vėžį?

Vertinant Splenda ryšį su vėžio rizika, ekspertų organizacijų nuomonė yra pagrįsta šimtais mokslinių tyrimų. Nustatyta, kad rekomenduojamomis dozėmis sukralozė neužfiksavo kancerogeninio ar genotoksinio poveikio – nei pažeidė DNR, nei skatino vėžinių ląstelių formavimąsi.

Kai kurios publikacijos mini 2016 m. italų atliktą eksperimentą, kuriame žiurkėms viso gyvenimo laikotarpyje buvo duodamos didelės sukralozės dozės. Tyrime fiksuota padidėjusi leukemijos rizika tik patinams, gavusiems itin dideles, keturis kartus didesnes už žmogui leidžiamas kiekius. Vėlesni bandymai šio ryšio nepatvirtino, o įprastinėmis vartojimo sąlygomis nerasta padidėjusio pavojaus.

Reikia pabrėžti, jog dauguma tyrimų apie galimą ryšį su vėžiu buvo atlikti su labai dideliais kiekiais ir gyvūnais. Paprastas vartotojas tiek saldiklio dažniausiai nesuvartoja.

Ką dar žinome apie sukralozės poveikį sveikatai?

Nors kalbant apie vėžį esminių rizikų nerasta, sukralozė nėra visiškai inertiška medžiaga virškinamajame trakte. Žinoma, kad ji gali mažinti tam tikrų žarnyno bakterijų, laikomų „gerosiomis“, kiekį. Taip pat yra hipotezių apie galimą sąsają tarp šios medžiagos ir uždegiminių žarnyno ligų, tačiau aiškių išvadų trūksta.

Be to, kai kurie tyrimai pastebėjo, kad sukralozė produkte gali skatinti apetitą, priešingai, nei tikimasi renkantis ją vietoje cukraus. Kadangi antsvoris ir nutukimas rizikos veiksnys daugeliui ligų, ši išvada svarbi renkantis saldiklius ilgalaikiam vartojimui.

Kitas aspektas – kai sukralozė patenka į aukštą temperatūrą, pavyzdžiui, kepant ar verdant, joje susiformuoja junginiai, kurie laikomi potencialiai kenksmingais žmogui. Todėl rekomenduojama jos nevartoti termiškai apdorotuose produktuose.

Apibendrinimas

Remiantis dabartiniais moksliniais duomenimis, tipiški sukralozės kiekiai kasdienėje mityboje nelaikomi pavojingais ar skatinančiais vėžio vystymąsi, jei saldiklis naudojamas neapdorotas karščiu. Kaip ir visais atvejais, pravartu laikytis saiko principo.

Nors dirbtiniai saldikliai kartais atrodo mįslingi ar net rizikingi, didesnę įtaką sveikatai greičiausiai daro kiti kasdieniai įpročiai – nuo mitybos iki fizinio aktyvumo.

Dirbtiniai saldikliai ir vėžys: ką dar verta žinoti?

• Sacharinas ir ciklamatas žiurkėms sukėlė vėžį, tačiau šių efektų nenustatyta žmonėms.
• Aukštos sukralozės dozės eksperimentiniuose tyrimuose padidino tam tikrų vėžio rūšių riziką pelių patinams, bet tokia rizika žmonėms nepatvirtinta.
• Esant dideliam karščiui, sukralozė skyla į junginius, kurių poveikis žmogui vertintinas atsargiai. Vartojant ją natūraliame pavidale, reikšmingos žalos nerasta.
• Saugiausiais tarp dirbtinių saldiklių dažnai laikomi tie, kurie nesusiję su jokiu padidėjusiu susirgimų dažniu, vartojant įprastais kiekiais.

Kiekvienas pats renkasi, ar ir kokių alternatyvų cukrui ieškoti. Jei svarstote dėl individualių rizikų, visuomet verta aptarti savo pasirinkimus su gydytoju.