Ar uždarymas ovaliosios angos širdyje padeda išvengti insulto?

Kiekvienas iš mūsų gimėme su anga širdyje, kuri vėliau natūraliai užsitraukė. Nėštumo metu vaisiaus kraujas cirkuliuoja kitaip nei suaugusio žmogaus – tuomet kraujas tarp kairiosios ir dešiniosios širdies pusių keliauja per specialią angą, vadinamą ovaliąja anga (foramen ovale).

Pirmąkart įkvėpus oro, spaudimas tarp širdies pusių pasikeičia ir anga užsiveria – jos užsimūrijimą saugo plonytis audinio vožtuvėlis. Vėliau kraujas širdyje teka įprasta kryptimi, kurios laikosi dauguma suaugusiųjų. Tačiau kai kuriems žmonėms ovalioji anga pilnai neužsidaro ir išlieka atvira – tokia būklė vadinama atvira ovaliąja anga (angl. patent foramen ovale, PFO).

Kas yra atvira ovalioji anga?

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti baugu žinoti, kad tarp dviejų širdies pusių likusi jungtis, iš tiesų ši būklė labai dažna ir nustatoma maždaug kas penktam žmogui. Daugelis atviros ovaliosios angos visai nejaučia, nes simptomų paprastai nėra, o moksliniai tyrimai rodo, kad didžioji dalis PFO atvejų yra visiškai nepavojingi sveikatai.

Kai kurie gydytojai vis dėlto mano, kad ši anga tam tikrais atvejais gali padidinti insulto riziką. Taip nutinka dėl specifinių kraujo tėkmės pokyčių organizme.

Kaip kraujo krešulys gali sukelti insultą?

Įprastai kraujas iš dešiniosios širdies pusės keliauja į plaučius, kur iškrauna anglies dioksidą ir pasipildo deguonimi. Plaučių kapiliaruose užsilaiko ir sulaikomi įvairūs smulkūs krešuliai (embolai), todėl organizmas natūraliai apsaugotas nuo jų patekimo į gyvybiškai svarbius organus, pavyzdžiui, į smegenis.

Tačiau esant atvirai ovaliajai angai ir susidarius retesnei situacijai, kai kraujo spaudimas dešinėje širdies pusėje tampa didesnis nei kairėje (tai įvyksta retai), krešulys gali aplenkti plaučius ir tiesiai iš dešinės pusės patekti į kairę. Iš ten kraujas jau patenka į sisteminę kraujotaką ir gali nukeliauti net iki smegenų, kur užkemša kraujagyslę ir sukelia insultą – šis reiškinys vadinamas paradoksaliu embolu.

Ką daryti, jei nustatytas PFO?

Kai žmogus patiria insultą, tačiau nerandama aiškios jo priežasties, gydytojai paprastai svarsto du pasirinkimus. Dažniausiai rekomenduojama taikyti vaistus, mažinančius trombų riziką (pavyzdžiui, kraujo ploninamuosius). Jeigu kraujo krešulys tiesiogiai susiformavo kojos venose, tada skiriami stipresni antikoaguliantai.

Kitas galimas variantas – uždaryti atvirąją ovaliąją angą. Natūralu, kad pacientai, ką tik patyrę insultą, išgirdę apie “skylę širdyje”, nori ją pašalinti kaip įmanoma greičiau. Vis dėlto moksliniai tyrimai parodė, kad invazinės procedūros uždarius PFO neduoda apčiuopiamos ilgalaikės naudos, o kartais netgi sukelia daugiau šalutinių poveikių, tokių kaip rimtesni kraujotakos sutrikimai arba prieširdžių virpėjimas.

Kaip atliekamas PFO uždarymas?

Populiariausias būdas – minimaliai invazinė kateterinė intervencija. Gydytojas per veną įveda kateterį iki širdies ir naudojasi specialiu prietaisu angai uždaryti. Taip pat egzistuoja ir atviros širdies operacijos metodas, tačiau šis kelias pasirinktas labai retai.

Didelio masto tyrimai neįrodė, kad šios procedūros lemtų geresnę ilgalaikę išeitį pacientams, palyginti su gydymu vaistais. Vienas iš didesnių tyrimų nustatė, kad po dviejų metų invazinę procedūrą pasirinkusių pacientų rezultatai buvo ne geresni nei tų, kurie naudojo medikamentus, o komplikacijų rizika – netgi didesnė.

Išvados

Nors kai kurios retai pasitaikančios ir sunkesnės širdies pertvaros defektų formos reikalauja intervencinio gydymo, daugumai atviros ovaliosios angos turėtojų rekomenduojama laikytis konservatyvaus požiūrio ir nerizikuoti be būtinos priežasties. Svarbiausia – pasitarti su gydytoju, kuris nepriklauso nuo šių procedūrų finansinės naudos, ypač jei apie operaciją rimtai galvojate.

Nors žinia apie „angą širdyje“ gali sukelti nerimą, verta žinoti, kad tokia būklė dažniausiai visai nekenksminga ir net milijonai žmonių ją turi visai nepajusdami jokių negalavimų.