Ar yra gliuteno netoleravimo testas?

Glitimo netoleravimas vis dažniau aptariamas dėl išaugusio sąmoningumo apie mitybą ir dažnų virškinimo sutrikimų. Tačiau iš karto išsiaiškinti, kas lemia nemalonius simptomus, dažnai nebūna paprasta – glitimo netoleravimą tabu supa daugybė mitų ir netikslumų. Vien žinoti, kaip ir kodėl nustatoma ši būklė, gali padėti geriau pasirinkti tiek gydymą, tiek gyvenimo būdo pokyčius.

Glitimo netoleravimo priežastys

Nors apie glitimo netoleravimą (dar vadinamą ne celiakine glitimo jautra) kalbama vis plačiau, tikslios priežastys iki šiol neišaiškintos. Viena iš hipotezių teigia, kad tam įtakos turi ne tik pats glitimas, bet ir kitos sudėtinės grūdų dalys.

Yra žinoma, kad kviečiai, rugiai bei miežiai turi trumpųjų angliavandenių FODMAP, kurie žarnyne sunkiai įsisavinami ir gali pradėti fermentuotis. Dėl to pasireiškia pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, viduriavimas ar pilvo spazmai. Kitos teorijos mini grūduose esančius specifinius baltymus – amilazės/tripsino inhibitorius (ATI), kurie kai kuriems žmonėms gali sukelti alerginę reakciją ir išprovokuoti simptomus.

Vis dėlto, tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiški, ir galima manyti, kad „glitimo netoleravimas“ apima visą spektrą skirtingų reakcijų į įvairias grūdų sudėtines dalis.

Simptomų įvairovė ir pasireiškimas

Glitimo netoleravimas gali pasireikšti labai įvairiai. Vieniems simptomai pasireiškia vos per valandą nuo glitimo vartojimo, kitiems – tik po keleto dienų. Dažniausiai tai įvairūs virškinimo trakto negalavimai, kurie gali būti intensyvūs ir neprognozuojami.

• Pilvo skausmas
• Pūtimas
• Dujos
• Viduriavimas arba užkietėjimas
• Galvos skausmas
• Nuovargis
• Sutrikusi koncentracija („migla galvoje“)
• Nerimas ar liūdesys
• Sąnarių skausmai
• Odos bėrimas

Simptomų įvairovė – viena iš priežasčių, kodėl tikrieji nepakantumo glitimui mastai sunkiai nustatomi.

Kaip nustatomas glitimo netoleravimas?

Vienareikšmio testo, kuris galėtų patvirtinti glitimo jautrumą, šiuo metu nėra. Paprastai šioje situacijoje gydytojai vadovaujasi atmetimo principu. Dažniausiai pradžioje atliekami tyrimai dėl celiakijos – autoimuninio sutrikimo, kuris pažeidžia žarnyną, kai žmogus vartoja glitimo turinčius produktus. Jeigu celiakija nepasitvirtina, kiti galimi negalavimų šaltiniai taip pat atmetami remiantis simptomais, kraujo tyrimais, kartais kitais papildomais tyrimais.

Jei kitų aiškių priežasčių nerandama, gydytojas gali laikinai pasiūlyti laikytis glitimo eliminavimo dietos. Tuo laikotarpiu (įprastai 6 savaites) atidžiai stebima, ar simptomai nyksta. Sveikatos pagerėjimas leidžia spręsti apie galimą glitimo netoleravimą.

Skiriamos celiakijos ir glitimo netoleravimo ypatybės

Tiek glitimo netoleravimas, tiek celiakija susiję su nepageidaujamomis organizmo reakcijomis į tą patį baltymą – glitimą, tačiau celiakija – autoimuninė liga. Jos metu glitimas išprovokuoja žarnyno gaurelių pažeidimus ir autoantikūnų gamybą. O glitimo netoleravimas nėra autoimuninė būklė – čia neaptinkama celiakijai būdingų antikūnų ar žarnyno gleivinės pakitimų.

Atmetimo diagnostika ir kitos galimos priežastys

Glitimo netoleravimą patvirtinti tenka tik iš eilės atmetant kitas diagnozes. Tam dažniausiai tiriama:

• Celiakija – autoimuninis pažeidimas, kuris laboratoriniais tyrimais aptinkamas.
• Kviečių alergija – kai imuninė sistema jautriai sureaguoja į specialius baltymus, o nustatyti padeda specifiniai kraujo testai bei alerginiai simptomai (pvz., sloga, niežulys).
• Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – dažnai painiojamas su glitimo netoleravimu, tačiau tiesiogiai su glitimu nesusijęs. DŽS būdingi žarnyno spazmai, gleivės išmatose ir nuolatinis tuštinimosi pojūtis.
• Uždegiminė žarnyno liga (Krono liga, opinis kolitas) – būklės, sukeliančios stiprius žarnyno pažeidimus, gleivinės uždegimą, kraujavimą iš tiesiosios žarnos. Kiti tyrimai (pvz., endoskopija) padeda jas nustatyti.

Kai visos kitos galimos priežastys atmetamos, tuomet galima spėti apie glitimo jautrumą.

Glitimo poveikio patikrinimas

Kai iki galo neaišku, kas sukelia simptomus, gali būti atliekamas vadinamasis „glitimo iššūkis“. Pirmiausia maždaug 6 savaites laikomasi griežtos glitimo vengimo dietos. Tuomet, prižiūrint gydytojui, žmogui trumpam duodama glitimo turinčio produkto – ir stebima, ar simptomai grįžta. Dažniausiai pats asmuo nežino, ar vartojamoje porcijoje yra glitimo, ar ne (atliekamas aklas testas). Jei simptomai ryškiai padidėja per savaitę, kai vartotas glitimas, o laikantis glitimo vengimo simptomų nepasitaiko, galima pagrįstai įtarti glitimo jautrumą.

Celiakijos tyrimai

Priešingai nei glitimo netoleravimui, celiakiją galima pagrįsti laboratoriniais ir instrumentiniais tyrimais. Dažniausiai pirmas žingsnis – kraujo tyrimai, skirti aptikti ligai būdingus autoantikūnus bei genetinius žymenis.

• Anti-endomiziumo antikūnų tyrimas (EMA)
• TG-IgA tyrimas (audinių transgliutaminazės antikūnai)
• Bendras IgA rodiklis – leidžia įvertinti, ar kiti tyrimai bus informatyvūs.
• Deamiduotų gliadino peptidų (DGP) tyrimas – mažiau dažnas, naudojamas neaiškiais atvejais.
• HLA-DQ2 ir HLA-DQ8 genetiniai tyrimai – šie genai randami beveik visiems, turintiems celiakiją.

Jei kraujo tyrimai rodo celiakiją, atliekama žarnyno gleivinės apžiūra (endoskopija arba kapsulinė endoskopija) ir biopsija. Tai leidžia tiesiogiai įvertinti žarnyno gaurelių būklę, kuri pažeidžiama sergant celiakija. Patvirtinimui mėginiai vertinami pagal specialią „Modified Marsh“ klasifikaciją. Šiuo metu biopsija vis dar laikoma aukso standartu celiakijos diagnozei.

Greitieji namų testai – ar galima jais pasitikėti?

Parduotuvėse ar internete galima įsigyti testų, žadančių nustatyti jautrumą įvairiems maisto produktams, tarp jų ir glitimui (pvz., kraujo arba išmatų mėginys). Nepaisant atitinkamos kainos, jų patikimumas nėra įrodytas, todėl rezultatai gali būti klaidinantys.

Kada reikėtų atlikti celiakijos patikrą?

Patarimas išsitirti dėl celiakijos taikomas tiems, kuriems būdingi tipiški simptomai, šeimai priklauso asmenys, jau sergantys šia liga, ar patiems nustatyta autoimuninė liga arba kai kurios retos genetinės būklės. Tik pjovus šias grupes, tikimybė laiku pastebėti ligą – ženkliai didesnė.

Paplitimas ir galimi kintantys veiksniai

Nors kai kuriems jautrumas glitimui gali išsivystyti palaipsniui, kai kuriais atvejais jis atsiranda staiga – dažniausiai po sunkių žarnyno infekcijų ar kitų rimtų virškinimo ligų. Tokie pažeidimai keičia, kaip žarnynas apdoroja tam tikrus baltymus, ir gali sukelti jautrumą.

Kviečių alergija – ne visada glitimo netoleravimas

Kartais žmonės reaguoja ne į glitimą, o į kitus kviečiuose esančius baltymus – albuminą, globuliną, gliadiną arba patį glitimą. Kiekvienas iš šių baltymų gali būti alergijos šaltinis, tad norint nustatyti tikslią priežastį, prireikia papildomų tyrimų.

Santrauka

Glitimo netoleravimas – sudėtinga, įvairias priežastis turinti būklė, kuri dažnai painiojama su celiakija. Jei simptomams nėra akivaizdžios priežasties, jų kilmę padeda išgryninti nuoseklus diagnostinis planas: nuo celiakijos tyrimų iki griežtos dietos be glitimo ir visų kitų galimų ligų atmetimo. Kol glitimo jautrumui nėra patikimo laboratorinio testo, svarbiausias įrankis – kruopštus stebėjimas ir bendradarbiavimas su gydytoju.