Aritmija (Širdies ritmo sutrikimai)

Aritmija (dar vadinama disritmija) – tai nenormalus širdies plakimas. Ji gali prasidėti skirtingose širdies vietose ir būti per greita, per lėta arba tiesiog nereguliari.

Įprastai širdis plaka organizuotai ir koordinuotai. Problemų įvairiose širdies dalyse arba kraujyje, kurį ji pumpuoja, gali sutrikdyti normalų širdies ritmą. Normalus ritmas yra svarbus, nes širdis aprūpina visą organizmą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis per kraują, kurį ji pumpuoja.

Kokio rimtumo gali būti aritmija?

Kai kurios aritmijos rūšys yra nepavojingos ir nereikalauja gydymo. Kitos gali padidinti širdies sustojimo riziką. Daugelis atvejų yra tarp šių dviejų kraštutinumų. Gydytojas gali nustatyti, kokio tipo aritmija yra diagnozuota, ir ar būtinas gydymas.

Kokios yra aritmijos rūšys?

Sveikatos priežiūros specialistai skirsto aritmijas pagal jų atsiradimo vietą širdyje:

• Supraventrikulinės aritmijos: Jos prasideda prieširdžiuose (viršutinėse širdies kamerose). „Supraventrikulinis“ reiškia, kad aritmija atsiranda virš skilvelių arba apatinės širdies dalių.
• Ventrikulinės aritmijos: Jos prasideda širdies skilveliuose (apatinėse kamerose).
• Bradikardinės aritmijos ir jungties ritmai: Jos atsiranda dėl problemų širdies laidumo sistemoje, tokiose vietose kaip sinoatrialinis (SA) mazgas, atrioventrikulinis (AV) mazgas arba His-Purkinje tinklas.

Aritmijos įspėjamieji požymiai

Aritmijos simptomai gali būti šie:

• Širdies permušimai.
• Galvos svaigimas ar lengvas apsvaigimas.
• Alpimo epizodai.
• Dusulys.
• Krūtinės diskomfortas.
• Silpnumas ar nuovargis.

Kai kurios aritmijos gali būti „tylios“ ir nesukelti jokių simptomų.

Kas sukelia aritmiją?

Aritmijos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:

• Koronarinę širdies ligą.
• Dirglų širdies audinį (dėl genetinių arba įgytų priežasčių).
• Aukštą kraujospūdį.
• Širdies raumens pokyčius (kardiomiopatiją).
• Vožtuvų sutrikimus.
• Elektrolitų disbalansą kraujyje.
• Širdies smūgio sukeltą žalą.
• Gijimo procesą po širdies operacijos.
• Kitas medicinines būkles.

Pagrindinė aritmijos priežastis

Dauguma aritmijų atsiranda dėl problemų širdies arterijose, vožtuvuose arba raumenyse.

Rizikos veiksniai, susiję su aritmija

Šie veiksniai gali padidinti aritmijos tikimybę:

• Tabako produktų naudojimas.
• Alkoholio vartojimas.
• Gėrimų ar maisto produktų, kuriuose yra kofeino, vartojimas.
• Stimuliantų vartojimas (pvz., peršalimo vaistų ar žolinių papildų).
• Aukštas kraujospūdis.
• Kūno masės indeksas (KMI), viršijantis 30.
• Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje.
• Miego apnėja.

Aritmijos komplikacijos

Be gydymo, aritmijos gali sukelti šias komplikacijas:

• Širdies raumens silpnėjimą (kardiomiopatiją).
• Širdies sustojimą.
• Insultą.

Aritmijos diagnozė

Kaip diagnozuojama aritmija?

Sveikatos priežiūros specialistas gali aptikti nereguliarų širdies ritmą, ištyręs pulsą ir paklausęs širdies garsų per fizinę apžiūrą.

Įvertinęs simptomus ir atlikęs apžiūrą, gydytojas gali paskirti diagnostinius tyrimus, kurie padėtų patvirtinti aritmijos diagnozę bei nustatyti jos priežastį.

Rekomenduojama pasikonsultuoti su elektrofiziologu – kardiologu, kuris turi specializuotų žinių apie širdies ritmo sutrikimų diagnostiką ir gydymą.

Kokie tyrimai atliekami aritmijai diagnozuoti?

Norint nustatyti nereguliarų širdies ritmą ir susijusias ligas, gali būti atliekami šie tyrimai:

• Elektrokardiograma (EKG): Registruoja širdies elektrinę veiklą ir padeda nustatyti ritmą.
• Kraujo tyrimai: Įvertina elektrolitų lygį ar ieško genetinių sutrikimų.
• Ambulatoriniai monitoriai: Ilgalaikis širdies ritmo stebėjimas naudojant įrenginius, tokius kaip Holterio monitorius.
• Streso testas: Analizuoja širdies ritmą fizinio krūvio metu.
• Echokardiograma: Ultragarsinis tyrimas, kuris parodo širdies struktūrą ir funkciją.
• Širdies kateterizacija: Leidžia iš vidaus įvertinti širdies kraujagyslių būklę.
• Elektrofiziologinis tyrimas (EPS): Specializuotas tyrimas, kuris analizuoja elektrinius signalus širdyje ir padeda tiksliai nustatyti problemą.
• Tiltų testas: Įvertina kraujospūdžio ir širdies ritmo reakciją keičiant kūno padėtį.
• Kompiuterinė tomografija (KT): Išsamiai vizualizuoja širdies struktūras.
• Širdies magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Teikia detalius širdies audinių vaizdus.