Artrozė

Artrozė, dar vadinama osteoartritu, yra dažna sąnarių liga Lietuvoje. Ši liga susijusi su nuolatiniais sąnarių traumomis ir senėjimu. Artrozė rodo sąnarių skausmą, sustingimą ir ribotumą judėjimui.

Dažniausiai pažeidžiami rankų, kaklo, kelių ir klubų sąnariai. Artrozė progresuoja, sukeldama kremzlės nykimą ir kaulinių ataugų formavimąsi. Laiku diagnozuoti ir gydyti šią ligą yra svarbu, kad būtų išvengta tolesnio progresavimo.

Šiame straipsnyje aptarsime artrozės simptomus ir rizikos veiksnius. Taip pat pateiksime įvairius gydymo metodus. Jie gali palengvinti sąnarių negalavimus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kas yra artrozė ir kaip ji pasireiškia

Artrozė, arba osteoartritas, yra sąnarių liga. Kremzlių nusidėvėjimas yra jos būdingas procesas. Tai skatina sąnarių skausmą, sustingimą ir sumažėjusį paslankumą.

Kremzlė gali visiškai sunykti. Tada kauliniai paviršiai pradeda trintis vienas į kitą.

Artrozė dažnai pasireiškia po 45 metų. Tačiau gali išsivystyti anksčiau dėl sąnarių liga ar sąnarių traumų. Ši liga pažeidžia įvairius sąnarius.

Svarbu laiku pastebėti artrozės simptomus. Pradėti tinkamą gydymą, siekiant sumažinti skausmą. Atkurti sąnarių judrumą ir išvengti mechaninių sąnarių pakitimų.

Gydymo metodai apima vaistus, fizioterapiją. Taip pat specialius ortopedinius įtaisus ir kartais net chirurginį gydymą.

Pagrindinės artrozės atsiradimo priežastys

Artrozės atsiradimui įtakos turi daugybė veiksniai. Tarp jų – įgimti sąnarių pokyčiai, traumos ir amžius. Šie veiksniai gali sukelti sąnarių kremzlės nusidėvėjimą.

Įgimti sąnarių pokyčiai

Įgimti sąnarių struktūra ir anatominiai ypatumai, kaip stuburo iškrypimas, padidina krūvio sąnario paviršiuje. Tai padidina artrozės riziką.

Traumų įtaka artrozės vystymuisi

Sąnarių traumos, kaip menisko plyšimai, padidina artrozės tikimybę. Ypač jei trauma patirama jaunystėje. Svarbu taikyti sąnarių traumų prevenciją ir laiku gydytis.

Amžiaus faktoriaus reikšmė

Vyresnis amžius padidina artrozės riziką. Natūralus sąnarių nusidėvėjimas, lemiantis kremzlės plonėjimą, yra svarbus. Antsvoris ir fizinis krūvis taip pat įtakuoja.

Svarbu suprasti artrozės atsiradimo mechanizmą. Laiku imti prevencinių priemonių, siekiant išvengti šios ligos.

Dažniausi artrozės simptomai ir požymiai

Artrozė yra viena iš dažniausių sąnarių ligų Lietuvoje. Būdingi simptomai yra skausmas, sustingimas ir traškėjimas. Šie požymiai prasideda lėtai ir stiprina laiku.

Artrozė dažniausiai pažeidžia kelio, klubo, riešo ir pirštų sąnarius. Pacientai jaučia didėjančį sąnario skausmą, dažniausiai po ilgų judėjimų. Rytais arba po poilsio sąnario sustingimas prasideda.

Kiti simptomai yra sąnario apimties padidėjimas, paraudimas ir patinimas. Gali būti sutrikę judesiai ir silpni raumenys aplink pažeistą sąnarį. Simptomai priklauso nuo pažeistos sąnarės vieta ir ligos stadijos.

Laiku nediagnozavus, artrozė progresuoja ir gali sukelti neįgalumą. Svarbu atkreipti dėmesį į pirmuosius simptomus ir kreiptis į gydytoją.

Sąnarių artrozės paveikiamos kūno vietos

Artrozė dažnai pažeidžia sąnarius, bet kai kurios vietai yra dažniau pažeidžiamos. Kelio sąnarys, klubo sąnarys, riešai ir pirštai yra labiausiai paveikti.

Kelių sąnarių pažeidimai

Kelių sąnarių artrozė yra populiarus Lietuvoje. Ji sukelia „krepitacijos” – traškėjimo jausmą. Šis jausmas gali būti susijęs su skausmu ir ribotais judesiais.

Klubo sąnario problemos

Klubo sąnario artrozė sukelia skausmą kirkšnių srityje. Tai susiję su ribotais judesiais ir sunkumais atsistojant. Klubo sąnarys yra svarbus, todėl artrozė sutriko asmens judėjimą.

Riešų ir pirštų artrozė

Artrozė taip pat pažeidžia riešų ir pirštų sąnarius. Šiems sąnariams būdingas patinimas ir paraudimas. Artrozė apsunkina kasdienius judesius, kaip rašymą ar manipuliavimą mažomis detalėmis.

Artrozės diagnostikos metodai Lietuvoje

Artrozė dažniausiai diagnozuojama pagal paciento simptomus. Rentgeno nuotraukos ir sąnarinio skysčio tyrimai taip pat naudojami. Kraujo tyrimai padeda atskirti artrozę nuo kitų sutrikimų, kaip reumatoidinis artritas.

Rentgeno nuotraukos svarbios, kad nustatytų ligos stadiją. Ankstyvose stadijose, kai rentgenas neatspindi, naudojama artroskopija. Tai yra instrumentinis sąnario tyrimas.

1. Rentgeno nuotraukos – pagrindinė priemonė artrozės įvertinimui.
2. Kraujo tyrimai – padeda atskirti artrozę nuo kitų sąnarių ligų.
3. Artroskopija – naudojama ankstyvose artrozės stadijose.

Artrozė skirstoma į 4 stadijas pagal osteofitų dydį ir sąnarinio tarpo susiaurėjimą. Šios stadijos rodo ligos sunkumą ir padeda pasirinkti gydymą.

Kompleksinis požiūris į simptomus, rentgeno ir kitus tyrimus leidžia tiksliai diagnozuoti artrozę. Tai padeda parinkti geriausią gydymo būdą kiekvienam pacientui Lietuvoje.

Medikamentinis artrozės gydymas

Sergant artroze, medikamentinis gydymas yra svarbus. Paracetamolis padeda sumažinti skausmą ir uždegimą sąnariuose. Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NVAU), kaip diklofenakas, stipriau veikia uždegimą ir mažina skausmą.

Nuskausminamieji vaistai

Paracetamolis yra saugus ir paprastai vartojamas. Jis sumažina skausmą ir karščiavimą. Tačiau jis neturi priešuždegiminių savybių.

Priešuždegiminiai preparatai

Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NVAU), kaip diklofenakas, sumažina uždegimą ir skausmą. Jie turi stipresnį poveikį, bet vartojami atsargiai.

Kremzlių atsinaujinimą skatinantys vaistai

Hialurono rūgštis injekcijos gali atnaujinti sąnarių kremzlę. Jos sumažina uždegimą ir padidina sąnario judrumą.

Vaistai turi būti vartojami tik pagal gydytojo rekomendacijas. Tik nuoseklus gydymas padeda palengvinti simptomus.

Fizioterapija ir mankšta sergant artroze

Artrozės gydymas ne tik vaistais, bet ir fizioterapija bei mankšta. Kineziterapija apima sąnario mobilizavimą, raumenų stiprinimą, tempimo ir koordinacijos pratimus. Reguliari mankšta pagerina kraujotaką ir išvengia sąnarių sustingimo.

Fiziniai pratimai turi būti individualūs ir kruopščiai apgalvoti. Pasitikrinti su kineziterapeutu ir sudaryti tinkamą pratimų programą. Prieš pratimus šildytą sąnarį, pvz., šilta duša ar karštos kompresės.

• Pratimų metu didelis dėmesys skiriamas sąnarių mobilizavimui ir raumenų stiprinimui.
• Mankšta turi būti reguliari, bet ne pernelyg intensyvi – svarbu neperkrauti jau pažeistų sąnarių.
• Specialiems pratimams prižiūrint kineziterapeutui gali būti naudojamos priemonės, pvz. guminės juostos ar fitbolo kamuolys.

Reguliari kineziterapija ir mankšta sumažina skausmą ir pagerina gyvenimo kokybę. Tinkama fizinė veikla kontroliuoja ligos progresavimą ir išvengia komplikacijų.

Natūralūs gydymo būdai ir liaudies medicina

Norintys alternatyvų, gali rasti natūralių būdų. Jie padeda kovoti su artrozės simptomais. Varnalėšų nuoviro kompresai mažina uždegimą ir skausmą.

Medaus ir kopūsto lapų kompresai taip pat populiari. Jie turi priešuždegiminių savybių.

Žolelių kompresai

Eukaliptų aliejus gali padėti sąnariams. Jis turi analgetinę ir antiseptinę galimybę. Kartu naudojami karščio, vandens ir šalčio terapijos, elektrostimuliacija.

Svarbu apsaugoti sąnarius nuo šalčio ir vėjo. Jie gali sustiprinti skausmą ir uždegimą.

Tradiciniai gydymo metodai

Alternatyvūs metodai, kaip akupunktūra ar magnetinė terapija, gali būti naudingi. Jie padeda kovoti su artrozės simptomais. Prieš juos pasisakyti, pasitikrinti su gydytoju.