Astmos ir astmos priepuolių centras: simptomai, priežastys, tyrimai ir gydymas

Astma – tai vis dažniau pasitaikanti kvėpavimo sutrikimų liga, sukelianti dusulį ir apsunkinantį kvėpavimą tiek vaikams, tiek paaugliams, tiek suaugusiesiems.

Astmos simptomai

Astma dažniausiai pasireiškia dusuliu, švokštimu krūtinėje, kosuliu ar spaudimu krūtinėje. Visgi ne visi sergantys patiria tuos pačius požymius – kai kuriems simptomai būna silpnesni ar pasitaiko tik kartais, kitiems – ryškūs ir nuolatiniai.

Astmos vystymosi priežastys

Astmą dažniausiai sukelia jautrumas aplinkos dirgikliams. Vieniems ligą išprovokuoja žiedadulkės ar gyvūnų pleiskanos, kitiems – dulkės, chemikalai arba fizinis krūvis. Giliau susipažinę su savo trigeriais, žmonės dažnai gali išvengti stiprių ar pavojingų priepuolių.

Dažniausi rizikos veiksniai

• Alergijos buvimas
• Šeiminė astmos istorija
• Dažnos kvėpavimo takų infekcijos vaikystėje
• Rūkymas ar aplinka, kurioje rūkoma
• Užterštas oras

Vis dėlto astma gali pasireikšti bet kam, ne tik tiems, kuriems būdingi šie veiksniai.

Vaikų ir suaugusiųjų astma

Astma neretai prasideda vaikystėje, tačiau kai kuriems pirmieji simptomai išryškėja tik suaugus. Vaikų astmos priepuolius dažniausiai išprovokuoja infekcijos ar stiprios alergijos, o suaugusiesiems dažniau lemia nuolatinis kontaktas su taršalais ar rūkymu.

Alergijos ryšys su astma

Daugelis sergančiųjų astma taip pat kenčia ir nuo alergijų. Įvairūs aplinkos alergenai – dulkės, pelėsis, gyvūnų kailis, žiedadulkės – gali sukelti kosulį, švokštimą ir netgi stiprų priepuolį.

Neretai astmą sukelia ir maisto produktai. Labiausiai pavojingi tie, kurie dažnai sukelia alergines reakcijas, todėl juos dera kruopščiai atsirinkti ir, esant reikalui, vengti.

Astmos rūšys

Astma skirstoma į kelis pagrindinius tipus – alerginę, nealerginę, suaugusiųjų ar vaikų astmą ir kt. Kiekvienas tipas reikalauja skirtingo gydymo, todėl žinant savo diagnozę lengviau valdyti ligą.

Kvėpavimo takų tyrimai ir diagnostika

Nuolatinis kosulys ar nuovargis gali sufleruoti apie astmą, tačiau ligą reikėtų patvirtinti medicininiais tyrimais. Dažniausiai taikomi kvėpavimo funkcijos (spirometrijos) testai, kurie padeda įvertinti plaučių veiklą ir nustatyti, ar dusulio priežastis – astma.

Hipoksija ir hipoksemija

Nuo astmos negydomas ar stiprus priepuolis gali pavojingai sumažinti deguonį kraujyje (hipoksemija), o vėliau ir kūno audiniuose (hipoksija). Tokios būklės reikalauja skubios pagalbos – svarbu neuždelsti.

Kaip gydoma astma?

Efektyvus astmos valdymas prasideda nuo ankstyvo gydymo. Profesionalų rekomenduojami vaistai padeda greitai palengvinti simptomus ir užkerta kelią priepuoliams ateityje. Gydymo plane gali būti ir inhaliatoriai, ir ilgesnio veikimo vaistai.

Yra ir modernių sprendimų, leidžiančių sergantiesiems naudoti tik vieną inhaliatorių per dieną – tai palengvina kasdienį gydymą ir sumažina ligos kontrolės rūpesčius.

Kai kuriais atvejais gydytojai skiria imunines reakcijas slopinančius vaistus, ypač jei nustatyta reta ar sunki ligos forma. Šie vaistai padeda sumažinti uždegimą ir apsaugo nuo stiprių ligos protrūkių.

Astmos specialisto pagalba

Atsakingai pasirinktas gydytojas, gerai išmanantis kvėpavimo takų ligas ir sukaupęs patirties gydant astmą, gali padėti sukurti individualų gydymo planą ir padėti suvaldyti ligą ilgalaikėje perspektyvoje.