Atoninio storosios žarnos požymiai ir priežastys

Atoninis storosios žarnos sindromas, dar vadinamas vangia žarna arba žarnyno staze, reiškia sumažėjusį žarnų raumenų tonusą ir stiprumą. Tokia būklė dažniausiai pasireiškia užsitęsusiu vidurių užkietėjimu. Kai žarnynas neveikia įprastai, sulėtėja virškinamojo trakto veikla, o kartais gali atsirasti net ir rėmuo.

Kaip pasireiškia atoninis kolitas

Šios būklės esmė – uždaras ratas. Ilgalaikis vidurių užkietėjimas mažina žarnyno veiklą, o tai tik dar labiau sustiprina užkietėjimą. Žarnynas vis prasčiau dirba ir taip susiformuoja nuolatinė problema.

Kodėl išsivysto atoninis storosios žarnos sindromas

Dažniausiai tikroji priežastis nėra žinoma, tačiau viena iš dažniausių – nuolatinis laisvinamųjų vartojimas. Taip pat retesnė priežastis – nuo gimimo pasitaikanti Hirschsprung liga, kai dėl nervinių ląstelių trūkumo storojoje žarnoje susiformuoja kliūtys. Ši liga, taip pat vadinama įgimtu megakolonu, sukelia žarnyno išsiplėtimą, sustingimą ir didelį išmatų kaupimąsi.

Kas vyksta organizme

Atoninis žarnynas gali būti vertinamas kaip tam tikra sąlyginio refleksavimo išraiška. Kai žarnynas negauna tikslaus signalo išsituštinti arba į jį nereaguoja, jo raumenys pamažu „atsijungia“ ir nebebendradarbiauja su impulsais, kurie skatina tuštinimąsi. Kitaip nei esant įgimtam megakolonui, kai funkcinės nervų ląstelės apskritai neveikia, atoniją dažnai lemia išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, įpročiai.

Laisvinamųjų poveikis

Dažnas laisvinamųjų vartojimas gali sukelti žarnyno raumenų pripratimą prie stimulo. Ilgainiui norint pasiekti tą patį efektą reikia didesnių dozių, o žarnynas tampa vangus ir nebeitinka įprastinio tuštinimosi be papildomos pagalbos. Kai žarnynas automatiškai nebesituština be laisvinamųjų, susiformuoja priklausomybė, o raumenų tonusas vis silpnėja.

Kokie požymiai gali pasireikšti

Be nuolatinio užkietėjimo, gali kamuoti pilvo skausmai, pūtimas, pykinimas, vėmimas, kartais net pakilusi temperatūra. Nesvarbu, ar pasireiškia visi, ar tik dalis šių simptomų, rekomenduojama pasikonsultuoti su medikais ir aptarti situaciją atvirai, ypač jei jau ilgą laiką vartojote laisvinamųjų.

Ką svarbu aptarti su gydytoju

Aptarti žarnyno veiklą gali būti nejauku, tačiau gydytojui svarbu žinoti šiuos dalykus:

• Kaip dažnai tuštinatės?
• Ar keitėsi tuštinimosi dažnis, įpročiai, išmatų konsistencija?
• Ar pilnai išsituštinate?
• Kokie yra kiti kasdieniai įpročiai: miego režimas, fizinis aktyvumas, emocinė savijauta?

Užkietėjimą gali lemti ne tik žarnyno atonija, bet ir nuotaikos pokyčiai (pavyzdžiui, depresija), miego problemos, endokrininės ligos (skydliaukės veiklos sutrikimai) ar mažas fizinis aktyvumas.

Gydymo galimybės

Jei sumažėjęs žarnyno raumenų aktyvumas kilo dėl laisvinamųjų vartojimo, paprastai jie nebenaudojami gydymui. Vietoje jų siūlomos klizmos ar žarnyno veiklos treniruotės.

Taip pat taikomi tam tikri naujesnės kartos vaistai, tokie kaip guanilato ciklazės-C aktyvatoriai ar chlorido kanalų moduliatoriai, padedantys paskatinti žarnyno judesius.

Kai kuriais atvejais rekomenduojama biofeedback terapija – speciali treniravimo metodika, gerinanti žarnyno raumenų reakcijas.

Naudingi patarimai prevencijai ir kasdienybėje

• Stebėkite savo natūralų ritmą: žarnynas dažniausiai aktyviausias ryte ir po valgio, tad tuštinimosi veiksmus derinkite prie šio tempo.
• Įtraukite į mitybą pakankamai, bet ne per daug, skaidulų. Skaidulos didina išmatų vandeningumą ir svorį, tad jas išjudinti žarnynui daug lengviau.
• Dirbkite su gydytoju ir formuokite naujus žarnyno įpročius, jei tai būtina.
• Naudinga vesti tuštinimosi dienoraštį – užrašyti, kaip dažnai ir kaip vyksta procesas. Taip lengviau pastebėti dėsningumus ir pokyčius.

Išsamus savęs stebėjimas ir atsakingas požiūris į sveikatą gali padėti išvengti lėtinio žarnyno atonijos ir su tuo susijusių nemalonių pojūčių.