Atsisakome piršto čiulpimo įpročio

Įpročių keitimas dažnai tampa paprastesnis, kai vaikas pats nori dalyvauti šiame procese. Paprasta ir draugiška elgesio plano strategija padeda įtraukti mažylį, todėl rezultatai dažnai būna sėkmingesni.

Pagrindiniai žingsniai elgesio keitimo planui

Pirmiausia rekomenduojama kurį laiką visiškai nekalbėti apie netinkamą įprotį. Kai kuriems vaikams netrukdymas ar neprimename apie piršto čiulpimą padeda natūraliai jo atsisakyti, ypač jei anksčiau tai buvo nuolatinė ginčų tema.

Vėliau pradėkite žingsnius, padedančius vaikui pačiam stebėti savo pasiekimus. Sukurkite „progreso lentą“ iš spalvoto popieriaus ar plakato ir kartu pasirinkite lipdukus. Svarbu aptarti, kiek klaidų per savaitę bus leidžiama, ir už kiekvieną sėkmingą savaitę numatyti mažą apdovanojimą. Didesnį prizą galite pažadėti už visą mėnesį be blogo įpročio.

Papildomos pagalbos priemonės

Kai kuriems vaikams praverčia papildomos taktinės priemonės. Prie nago galima užtepti nemalonaus skonio skysčio (bet ne tiesiai ant piršto), kuris atbaido nuo įpročio, ypač naktį. Tokias priemones rasite vaistinėse, tačiau kartais padeda ir paprastos naminės gudrybės, pavyzdžiui, pasirinktų kvepalų lašelis ant piršto gali tapti alternatyviu „perspėjimu“.

Kita vertus, naktį verta apsvarstyti pirštines, movas ar specialų įtvarą pirštui. Visgi, norint galutinai išsiugdyti naujus įpročius, tam dažnai reikia nemažai laiko – net iki pusantro mėnesio ar ilgiau.

Pagalba ir palaikymas – svarbiausia

Keičiant elgesį, labai svarbu nuolat skatinti, guosti, žaisti kartu ar leistis į ypatingus nuotykius. Stebėkite, kokiose situacijose vaikas dažniausiai imasi nepageidaujamo įpročio – ar žiūrint televizorių, ar keliaujant automobiliu. Tokiose situacijose pasiūlykite kitų, vaiko amžiui tinkamesnių užsiėmimų ar komforto būdų.

Kada prireikia specialistų patarimo

Jei elgesio keitimo strategijos nepadeda, nenusiminkite – ilgus metus formuotus įpročius dažnai sunku pakeisti. Tokiu atveju verta pasitarti su odontologu. Šis gali pasiūlyti burnoje nešiojamą prietaisą, kuris užkirs kelią įpročiui kartotis. Tokios priemonės gali būti tiek nuolatinės, tiek laikinos ir paprastai padeda užtikrinti ilgalaikį rezultatą.

Kartais atkaklus įpročio laikymasis gali rodyti, kad vaiką vargina kitos, gilesnės emocinės priežastys. Jei įtariate tokias problemas ar jaučiate, jog savomis jėgomis nepavyksta susitvarkyti, pravartu kreiptis į specialistą, kuris padės įvertinti situaciją išsamiau ir parinks tinkamiausią pagalbą.