Autoimuniniai skydliaukės sutrikimai ir imuninė sistema

Autoimuniniai skydliaukės sutrikimai, tokie kaip Hašimoto tiroiditas (dažniausia hipotireozės priežastis) ir Greivso liga (didelė hipertiroidizmo priežastis), atsiranda tuomet, kai mūsų imuninė sistema netinkamai reaguoja į savo audinius. Šiais atvejais pažeidžiama skydliaukė, dėl ko sutrinka jos veikla – pasireiškia arba per mažas, arba per didelis hormonų kiekis organizme.

Kaip veikia imuninė sistema

Pagrindinis mūsų imuninės sistemos uždavinys – apsaugoti kūną nuo įsibrovėlių: bakterijų, virusų, grybelių ir parazitų. Ji veikia gamindama baltuosius kraujo kūnelius ir antikūnus, kurie atpažįsta ir naikina infekcijas. Tačiau kai kuriais atvejais imuninė sistema ima pulti ir savo audinius, klaidingai laikydama juos pavojingais. Taip ir išsivysto autoimuniniai susirgimai.

Skydliaukės autoimuniniai sutrikimai gali pasireikšti dviem kryptimis: dėl uždegimo ir lėtinės žalos skydliaukė gamina per mažai hormonų (hipotireozė), arba tampa pernelyg aktyvi ir hormonų išskiria per daug (hipertireozė).

Kas lemia autoimuninius procesus

Mokslininkai mano, kad paveldimumas ir tam tikri virusai ar bakterinės infekcijos gali paskatinti imuninės sistemos sutrikimus. Tai gali lemti, kad imuninė sistema pradeda netinkamai atpažinti savo ląsteles, sukelia uždegimą, kuris ilgainiui išbalansuoja tam tikrų organų, pvz., skydliaukės, veiklą.

Pagrindiniai žingsniai palaikant imunitetą

Nors dažnai girdime patarimų „pastiprinti“ imuninę sistemą, dauguma ekspertų sutaria: ji susideda iš daugybės tarpusavyje sąveikaujančių dalių, todėl jos dirbtinai „sustiprinti“ neįmanoma. Svarbiausia – palaikyti bendrą sveikatą ir gyvenimo būdą, kuris optimizuoja imuninės sistemos darbą, ypač gyvenant su autoimuninėmis skydliaukės ligomis.

Štai keli svarbūs principai:

Mityba ir imunitetas

Mityba – vienas iš kertinių veiksnių, padedantis užtikrinti sklandų imuninės sistemos darbą. Subalansuota mityba teikia reikalingų maistinių medžiagų, bet netinkama – gali pakenkti imunitetui dėl perdirbtų ingredientų, dirbtinių priedų ar neveiksmingo maistinių medžiagų įsisavinimo.

• Rinkitės kuo mažiau apdorotą maistą.
• Venkite transriebalų turinčių gaminių, įskaitant kai kuriuos margarinus.
• Baltoji duona, rafinuoti ryžiai ir saldinti produktai – tokį maistą keiskite neskaldytais grūdais ir nesaldintais užkandžiais bei gėrimais.
• Apribokite sočiųjų riebalų suvartojimą.
• Įtraukite į racioną žuvį, turinčią daug omega-3 riebalų rūgščių: laukinė lašiša, skumbrė, silkė, tunas (taip pat ir konservuotas) ar paltusas.
• Įsitraukite daug šviežių daržovių ir vaisių – tarp jų ir tokių, kurių poveikis imuninei sistemai aktyviai tiriamas, pvz., česnakai, kai kurios grybų rūšys (ypač maitake ir šiitake), brokoliai, kopūstai, kale lapai. Svarbu nepiktnaudžiauti kryžmažiedėmis daržovėmis.
• Maistui gardinti ir salotų padažams rinkitės alyvuogių aliejų.
• Rekomenduojama, kad sotieji riebalai ir cukrūs sudarytų ne daugiau nei 10 % paros kalorijų normos.

Žarnyno sveikata ir imuninė sistema

Milijardai gerųjų bakterijų, gyvenančių mūsų žarnyne, tiesiogiai sąveikauja su imunine sistema, todėl jų svarba ypač akcentuojama kalbant apie lėtinius uždegimus ar autoimuninius sutrikimus. Į mitybą įtraukus natūraliai fermentuotų produktų (pvz., jogurtą su gyvomis kultūromis, kombučą, kimči) galima palankiai paveikti žarnyno mikrobiotą, o kartu ir imuninę veiklą.

Fizinio aktyvumo ir miego svarba

Judėjimas taip pat svarbus siekiant optimalaus imuniteto. Vidutinis fizinis krūvis gali padėti imuninei sistemai veikt efektyviau, tačiau kraštutinumų (per didelio sporto krūvio) reiktų vengti.

Kokybiškas miegas daro didelę įtaką imuninei sistemai. Nuolatinis miego stygius susijęs su prastesne imuninės sistemos veikla, o reguliarus, pakankamos trukmės poilsis padeda organizmui atsistatyti. Suaugusiems rekomenduojama miegoti 7–9 valandas.

Streso reikšmė imuninei sistemai

Vienkartinės stresinės situacijos dažniausiai nepakenkia imuninei sistemai, tačiau ilgalaikis stresas gali neigiamai paveikti organizmo atsparumą. Tad jei nuolat susiduriate su stresu darbe ar asmeniniame gyvenime, verta pasitelkti priemones jam valdyti: meditaciją, gilų kvėpavimą, fizinį aktyvumą ar mėgstamus užsiėmimus.

Papildai ir žolelės imunitetui

Rinkoje gausu įvairių papildų ir žolelių, kurių gamintojai žada pagerinti imuninę sistemą. Populiariausi tarp jų – produktai su imuninei sistemai naudingais grybais (pvz., maitake ekstraktas, MGN3), IP6 ir inozitolis, kofermentas Q10, selenas, vitaminas D, jodas (ne daugiau kaip 250 mcg per dieną), ashwagandha, augalinių steroliai ir sterolinai, alyvmedžio lapų ekstraktas.

Nors kai kurios šios medžiagos tyrimuose rodė įtaką imuninei sistemai, kol kas nėra įrodymų, kad jos galėtų apsaugoti nuo ligų ar stipriai pagerinti imunitetą. Verta prisiminti, kad kai kurie papildai gali sąveikauti su vaistais ar daryti įtaką skydliaukės veiklai, todėl prieš pradedant vartoti bet kurį naują produktą reikėtų pasitarti su gydytoju.