Burnos ir lyties organų pūslelinė

Herpesas – tai infekcija, kurią sukelia herpes simplex virusas. Yra dvi pagrindinės šio viruso atmainos: HSV-1 ir HSV-2. Užsikrėtus, dažniausiai pasireiškia išbėrimai lytinių organų srityje arba aplink lūpas. Nors visiškas pasveikimas iš herpes infekcijos šiuo metu nėra įmanomas, ją galima sėkmingai kontroliuoti taikant tinkamus gydymo ir prevencijos metodus.

Herpeso rūšys: HSV-1 ir HSV-2

HSV-1 ir HSV-2 priklauso tai pačiai virusų šeimai, tačiau paprastai sukelia skirtingas klinikines formas. HSV-1 dažniausiai pažeidžia burnos, lūpų, nosies sritį ir sukelia vadinamąsias lūpų pūslelines (opas ar pūsleles). HSV-2 dažniau perduodamas lytiniu keliu ir pasireiškia išbėrimais lytinių organų srityje, todėl laikomas lytiškai plintančia infekcija.

Nors įprastai HSV-1 siejamas su burnos, o HSV-2 – su lytinių organų pažeidimais, pasitaiko ir priešingų atvejų. Pavyzdžiui, HSV-1 gali sukelti ir genitalinį herpesą, ypač jei infekcija perduodama per oralinį seksą.

Paplitimas ir užsikrėtimo būdai

Visame pasaulyje daugiau nei pusė žmonių iki 50 metų turi HSV-1 infekciją, o HSV-2 randamas beveik penktadalyje suaugusiųjų. Virusas labai lengvai plinta tiesioginio kontakto metu – bučiuojantis, per odą ar lytinius santykius. Dažnai infekcija plinta net nesant jokių požymių – daug žmonių virusą nešioja besimptomiai.

Simptomai ir jų eigos skirtumai

Herpeso infekcijai būdingi periodiškai pasikartojantys bėrimai. Burnos herpesui pirmiausia pasireiškia jautrūs, skaudūs pūslelių židiniai aplink lūpas, nosį ar burną. Vėliau pūslelės trūksta, vietoje jų susidaro šašai. Užsikrėtus pirmą kartą, galima jausti ne tik odos pažeidimus, bet ir bendrus negalavimus – galvos skausmą, iškilusius limfmazgius ar gripą primenančius simptomus.

Lytinių organų herpesas taip pat gali praeiti be aiškių požymių arba būti labai nežymus. Dažniausiai pasireiškia temperatūros pakilimu, raumenų ir sąnarių skausmais, pūslelėmis, kurios gali būti pavienės arba kelių grupelėse aplink lytinius organus, sėdmenis, šlaunis ar išangę. Tiek burnos, tiek genitalijų bėrimai gali būti lydimi skausmo, deginimo ar niežėjimo.

Burnos pūslelės paprastai gyja per 4–6 dienas. Lytinių organų bėrimai pirmą kartą gali užtrukti iki kelių savaičių, bet vėliau trunka trumpiau – dažniausiai 3–7 dienas. Dažnas ankstyvas požymis yra dilgčiojimas ar perštėjimas dar prieš atsirandant bėrimams. Šie vadinamieji prodrominiai simptomai dažnai praneša apie artėjantį paūmėjimą.

Kaip perduodamas herpesas?

Burnos herpesas (HSV-1) plinta per kontaktą su užsikrėtusio žmogaus seilėmis: bučiuojantis, naudojant bendrus stalo indus ar dalijantis asmeniniais daiktais. Taip pat pavojus kyla oralinio sekso metu, nes HSV-1 gali patekti ir į lytinius organus. HSV-2 daugiausia perduodamas lytinių santykių metu, kai netaikoma apsauga. Dažnai virusas užkrečia per tiesioginį odos ar gleivinių kontaktą, taip pat lytinių skysčių dėka.

• Oralinis, vaginalinis ir analinis seksas
• Kontaktas rankomis – palietus užkrėstą vietą ir pernešus virusą į kitą kūno dalį
• Sekso žaislų dalijimasis

Virusas gali būti perduotas ne tik esant matomiems bėrimams – net kai simptomų nėra, žmogus gali skleisti virusą aplinkiniams. Viruso platinimas be simptomų pasitaiko dažnai – statistiškai besimptomiai žmonės gali perduoti HSV-2 maždaug vieną kartą iš dešimties kontaktų, o su simptomais – du kartus dažniau.

Kas turi didesnę riziką užsikrėsti herpesu?

Didžiausią riziką užsikrėsti herpesu turi žmonės, kurių imunitetas yra nusilpęs arba kurie dažnai keičia seksualinius partnerius bei nenaudoja apsaugos. Ypatingas dėmesys skiriamas tiems, kurie:

• Vartoja imunitetą slopinančius vaistus
• Sergantys ligomis, paveikiančiomis imuninę sistemą
• Kenčia antikūnų trūkumą
• Turi daug seksualinių partnerių arba nesaugiai mylisi
• Dažnai keičia partnerius, dalijasi daiktais (puodeliais, dantų šepetėliais, lūpdažiu)

Kondomai mažina riziką, tačiau jie padengia ne visą odos paviršių. Jei bėrimai atsiranda srityse, kurias prezervatyvas neapsaugo, galima užsikrėsti net ir naudojant apsaugą. Patariama vengti lytinių santykių paūmėjimų metu ir vartoti antivirusinius vaistus, kurie mažina viruso aktyvumą ir išplitimą.

Herpeso nustatymas

Diagnozuojant herpesą, svarbiausia įvertinti simptomus, išsiaiškinti gyvenimo ir sveikatos istoriją. Dažnai atliekami specialūs laboratoriniai tyrimai: HSV nukleorūgščių amplifikacijos testai, kurių metu imamas mėginys iš bėrimo vietos ir tiriama viruso DNR ar RNR. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, ieškant specifinių antikūnų, ar biocheminiai testai, nustatant infekcijos žymenis. Neretai besimptomiams pacientams rekomenduojama šiuos tyrimus atlikti, nes jie padeda nustatyti aktyvią ar buvusią infekciją.

Jei kyla įtarimas dėl herpeso, tačiau nematyti bėrimų – tikslus nustatymas gali būti sudėtingesnis. Todėl daugeliu atvejų rekomenduojama tyrimus atlikti simptomų metu.

Herpeso gydymo būdai

Herpesas nėra išgydomas, tačiau jo simptomus galima valdyti. Gydymo tikslas – sumažinti simptomų trukmę ir dažnį, palengvinti savijautą. Dažniausiai skiriami antivirusiniai vaistai, tokie kaip acikloviras, valacikloviras ar famcikloviras, taip pat galima naudoti vietinius antivirusinius tepalu ar kremus. Svarbu palaikyti gerą higieną, reguliariai plauti pažeistas vietas šiltu vandeniu ir nenaudoti agresyvių priemonių.

Simptomams malšinti tinka nereceptiniai skausmą mažinantys vaistai, vėsūs kompresai, laisvi medvilniniai drabužiai. Patariama šlapintis vandenyje, jei šlapinimasis kelia skausmą, vengti užklijuoti ar tepti nežinomus tepalus, neliesti, neišspausti bėrimų.

Siekiant sumažinti naujų paūmėjimų riziką, svarbu stiprinti imunitetą: išsimiegoti, valgyti visavertį maistą, reguliuoti stresą, vengti stipraus saulės, vėjo, šalčio ar karščio poveikio, naudoti apsauginius kremus nuo saulės (ypač lūpoms).

Kaip išvengti herpes infekcijos?

Geriausia prevencija – vengti artimo kontakto su sergančiu žmogumi, ypač kol matomi bėrimai. Kitos svarbios apsaugos priemonės:

• Visada naudoti prezervatyvus ar dantų plėveles lytinių santykių metu
• Reguliariai tikrintis dėl lytiškai plintančių infekcijų
• Nevengti atvirų pokalbių su partneriu apie sveikatą ir ligos istoriją
• Vengti lytinių santykių ar kontakto su žinomu infekuotuoju asmeniu per paūmėjimą
• Nenaudoti bendrų daiktų (lūpdažių, puodelių, dantų šepetėlių)

Norint išvengti infekcijos turint kelis partnerius – svarbu naudoti apsaugas bet kokio pobūdžio lytinių santykių metu (vaginalinių, analinių, oralinių), aptarti ligų istoriją prieš pradedant santykius.

Herpeso paūmėjimą gali skatinti

• Karščiavimas ar kitos infekcijos
• Stresas
• Mėnesinės
• Fizinės traumos
• Pernelyg intensyvi saulės šviesa
• Chirurginės intervencijos
• Nuovargis
• Dirginimas lyties organų srityje

Pirmuosius metus po užsikrėtimo paūmėjimai dažniausi, tačiau ilgainiui, taikant tinkamą gydymą ir rūpinantis savijauta, jie retėja.

Galimos komplikacijos

Virusinės herpes infekcijos gali sukelti rimtų sveikatos bėdų – priklausomai nuo viruso tipo komplikacijos yra skirtingos. HSV-1 gali sukelti akių uždegimus ar net encefalitą (smegenų uždegimą). HSV-2 gali lemti smegenų dangalų ar viso organizmo infekciją.

Nėščiosioms, ypač jei užsikrečiama paskutiniais nėštumo mėnesiais, padidėja rizika virusą perduoti naujagimiui gimdymo metu. Jei infekcija pasireiškia iki pastojimo ar pirmąjį nėštumo trimestrą – rizika kūdikiui labai maža. Tačiau užsikrėtus nėštumo pabaigoje, rizika stipriai išauga ir gali sukelti net pavojų gyvybei.

Naujagimio infekcijos požymiai – temperatūra, apatija, apetito stoka, bėrimai. Pastebėjus tokius simptomus būtina skubiai kreiptis į gydytoją.

Kaip gyventi su herpesu?

Herpesas – dažna pasaulinė infekcija, bet dėl jos vis dar egzistuoja socialinė stigma. Daugeliui užsikrėtusiųjų kyla sunkumų dėl savęs vertinimo ar baimės pradėti naujus santykius. Svarbiausia laikytis gydytojo rekomendacijų ir, jei reikia, ieškoti psichologinės ar bendraminčių paramos grupėse.

Bendraujant su nauju partneriu apie herpesą reikėtų atvirai informuoti iš anksto. Tai stiprina tarpusavio pasitikėjimą ir padeda priimti atsakingus sprendimus. Svarbu prisiminti: herpesas nieko nepasako apie žmogaus vertę ar charakterį.

Perspektyvos sergant herpesu

Nors herpesas išlieka visam gyvenimui, pažangi šiuolaikinė medicina leidžia jį valdyti – sumažinti išplitimo riziką ir kontroliuoti paūmėjimus. Tinkama priežiūra padeda užtikrinti pilnavertį gyvenimą ir apsaugoti kitus nuo užsikrėtimo.