Celiakijos svarbiausi faktai ir statistika

Celiakija – pasaulyje nuolat augančio dėmesio sulaukianti autoimuninė liga. Nors apie 1 proc. populiacijos turi celiakiją, daugiau nei 80 proc. sergančiųjų nesulaukia laiku diagnozės. Šios ligos paplitimas labai skiriasi pagal gyvenamąją vietą, socialines aplinkybes ir net priklausomai nuo amžiaus ar etninės grupės.

Celiakijos ypatumai

Celiakija – tai imuninės sistemos sutrikimas, pasireiškiantis organizmo reakcija į gliuteną. Šis baltymas dažniausiai aptinkamas kviečiuose, miežiuose ir rugiuose. Sergantieji celiakija, suvartoję net nedidelį kiekį gliuteno, gali patirti įvairių nemalonių virškinimo ar kitų sveikatos sutrikimų. Ilgalaikės pasekmės taip pat apima mitybos nepakankamumą, kaulų retėjimą ar sunkumus planuojant šeimą.

Vienintelis veiksmingas būdas išvengti ligos simptomų – griežtai vengti bet kokių gliuteno šaltinių. Net menkos šio baltymo dozės gali sukelti sveikatos problemų ne tik virškinimo sistemoje, bet ir paveikti bendrą savijautą.

Paplitimas pasaulyje ir demografiniai skirtumai

Nors visame pasaulyje celiakija diagnozuojama maždaug 1,4 proc. gyventojų, tik maždaug pusei jų pavyksta nustatyti tikslią ligos priežastį. Vertinama, kad įvairiose pasaulio dalyse paplitimas gali skirtis, o kai kuriose grupėse šie skaičiai yra žymiai aukštesni.

Pavyzdžiui, viename tyrime tarp Kolorado valstijos vaikų net 2,4 proc. buvo nustatyta celiakija – ženkliai daugiau nei vidutiniškai laikoma įprasta. Dažniau celiakija pasitaiko moterims, vaikams, žmonėms, gyvenantiems aukštesnėse platumose, bei ne ispanams baltaodžiams. Pastaraisiais dešimtmečiais ligos atvejų skaičius Vakarų pasaulyje auga beveik 8 proc. kasmet. Pasak naujausių tyrimų, šis augimas yra susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika, bet ir realiu sergamumo didėjimu.

Celiakija ir etninė kilmė

Nors celiakija yra aptinkama įvairių tautybių atstovams, kai kurioms populiacijoms ji pasitaiko dažniau. Didelio masto apklausa parodė, kad ne ispanų kilmės baltaodžiai serga šia liga apie 1,08 proc. dažniu, kai tuo tarpu tarp afroamerikiečių ar azijiečių celiakija aptinkama kur kas rečiau – atitinkamai 0,22 proc. ir 0,15 proc.

• Ne ispanų kilmės baltaodžiai: 1,08 proc.
• Meksikiečių kilmės ispanai: 0,23 proc.
• Kiti ispanai: 0,38 proc.
• Afroamerikiečiai: 0,22 proc.
• Azijiečiai ir mišrios kilmės žmonės: 0,15 proc.

Tyrimai rodo, kad ligos paplitimas tarp baltaodžių net 4–8 kartus didesnis nei tarp kitų grupių. Tačiau pažymima, kad kai kuriems asmenims, ypač afroamerikiečiams, ligą sunkiau diagnozuoti, nes jiems taikomi įprasti kraujo tyrimai gali nerodyti įprastų celiakijos požymių.

Skirtumai pagal amžių ir lytį

Didesnė celiakijos rizika pastebima tarp vaikų ir moterų. Pastarųjų šis sutrikimas diagnozuojamas dvigubai dažniau nei vyrams: per metus 17,4 atvejo 100 000 moterų, palyginti su 7,8 atvejo 100 000 vyrų. Vaikams ši liga taip pat diagnozuojama dažniau nei suaugusiesiems – 21,3 atvejo 100 000 vaikų ir 12,9 atvejo suaugusiųjų.

Kol kas nėra iki galo aišku, kodėl moterims ši liga nustatoma dažniau. Viena iš hipotezių – moterys dažniau kreipiasi į medikus dėl sveikatos problemų. Taip pat pastebima, kad simptomai tarp lyčių gali būti įvairūs.

Ligos rizikos veiksniai ir priežastys

Celiakija yra paveldimas sutrikimas. Pagrindiniai ją lemiantys genai – HLA-DQ2 ir HLA-DQ8. Pirmąjį iš jų turi net 95 proc. sergančiųjų, antrąjį apie 5 proc. Vis dėlto vien tik šių genų nepakanka ligos vystymuisi – juos turi apie trečdalis visos populiacijos, tačiau serga tik 1 proc.

Ligos išsivystymui didelės įtakos turi ir aplinkos veiksniai. Didžiausią riziką susirgti turi tie, kas:

• yra gimę moterimis,
• yra dažnai veikiami gliuteno,
• turi kitų autoimuninių ligų,
• gyvena šiauriniuose kraštuose,
• būna veikiami nuolatinių organinių teršalų,
• yra persirgę tam tikrais virusais.

Diagnozė ir ankstyvas nustatymas

Kadangi daugybė žmonių apie savo ligą nežino, patikra įgauna vis didesnę reikšmę. Celiakijai nustatyti dažniausiai atliekamas kraujo tyrimas, tačiau tiksliam patvirtinimui gali prireikti endoskopijos. Svarbu pažymėti, kad prieš tyrimą būtina vartoti gliuteno turinčius produktus, kad rezultatai būtų patikimi.

Kai kuriuose tyrimuose buvo atliktas masinis vaikų tikrinimas. Vieno tokio tyrimo duomenimis, net 70 proc. teigiamai įvertintų vaikų nejautė jokių tipinių celiakijos simptomų, o net 90 proc. jų neturėjo šeimos istorijos susijusios su liga. Todėl įprastinis simptomų laukimas ar tik šeimos istorijos vertinimas leidžia praleisti daug su šia liga gyvenančių vaikų.

Santrauka

Celiakija – lėtinė autoimuninė liga, kuri gali paliesti bet kurį žmogų, tačiau dažnumas labai varijuoja priklausomai nuo gyvenamosios vietos, lyties ar kilmės. Dauguma ligos atvejų lieka nepastebėti, todėl būtinas atidesnis požiūris ir masinio tikrinimo svarstymas. Laiku nustatyta celiakija leidžia išvengti sunkių ilgalaikių pasekmių ir pagerinti gyvenimo kokybę.