Centriniai veniniai kateteriai (CVK): paskirtis, tipai, procedūra, gijimas
Sužinosite
Daugelis mūsų įpratę išgerti tabletę su vandeniu ir taip greitai pasijusti geriau. Tačiau būna atvejų, kai vaistai ar skysčiai turi būti suleidžiami tiesiai į veną. Tada gydytojai renkasi specialias priemones, priklausomai nuo gydymo trukmės bei būklės.
Intraveniniai vamzdeliai ir centrinės linijos
Jei reikalingas trumpas gydymas – pavyzdžiui, po operacijos – dažniausiai naudojamas paprastas intraveninis kateteris, liaudiškai vadinamas lašeline. Tai plonas, maždaug kelių centimetrų ilgio vamzdelis, įstatomas į rankos ar plaštakos veną.
Visai kitaip atrodo ilgalaikis gydymas: tokiu atveju taikoma centrinė veninė kateterizacija, vadinama ir centrine linija. Centrinė veninė kateteris taip pat yra plonas, bet ilgesnis negu įprasta lašelinė. Jis įvedamas į didesnę rankos ar krūtinės veną ir gali būti laikomas net savaites ar metus.
Kada prireikia centrinės veninės linijos?
Centrinės linijos naudingos, kai gydymas trunka ilgą laiką. Tokia sistema leidžia išvengti nuolatinių dūrių, galimų kraujagyslių pažeidimų ar nemalonaus pojūčio, kuris gali lydėti įprastas lašelines ar injekcijas.
Gydytojas gali paskirti centrinį kateterį, jei prireikia dažnų kraujo tyrimų, vaistų nuo skausmo, infekcijų, širdies ar vėžinių susirgimų gydymo. Šie kateteriai taip pat naudojami ilgalaikiam antibiotikų vartojimui, dializei, maitinimui į veną ar gydymuisi namuose.
- Dažni kraujo tyrimai
- Vėžio chemoterapija
- Inkstų dializė
- Ilgalaikis gydymas antibiotikais
- Savęs gydymas namuose
Koks kateterio tipas bus pasirinktas, priklauso nuo gydymo trukmės, ligos pobūdžio ir individualių paciento poreikių. Šias detales reikėtų aptarti su gydytoju.
Centrinių veninių kateterių rūšys
Yra keletas centrinės veninės kateterizacijos būdų. Kiekvienas jų turi savų privalumų bei paskirčių.
PICC linija
PICC – tai periferinė į centrines venas įvedama kateterinė linija. Šis ilgas, plonas vamzdelis įvedamas į rankos veną ir nutiesiamas iki stambios venos netoli širdies. Vamzdelio galas su vienu ar dviem kanaliukais (vadinamais liumenais) lieka šalia alkūnės, pro juos suleidžiami vaistai ar skysčiai.
Procedūra atliekama nuskausminus, dažniausiai naudojant ultragarsą ar specialią rentgeno kontrolę, kad kateteris būtų įvestas tiksliai. Po įvedimo vieta uždengiama steriliu tvarsčiu, kuris saugo nuo infekcijos.
Svarbu reguliariai praplauti vamzdelį ir keisti tvarstį – ši priežiūra padės išvengti komplikacijų. Slaugytoja ar gydytojas paprastai parodo, kaip visa tai daryti savarankiškai.
Portas
Implantuojamas portas – tai visiškai po oda paslepiamas plonas vamzdelis su vienu ar dviem diskeliais. Paprastai jis įstatomas krūtinės srityje, netoli raktikaulio.
Norint suleisti vaistus ar paimti kraują, į odą pro diską įvedama speciali adata. Prieš procedūrą galima naudoti kremą odos nejautrai, kad nesijaustų dūrio.
Portas įstatomas per nedidelę, greitą chirurginę procedūrą. Dažniausiai pacientas būna sąmoningas, tik gauna vaistų atsipalaidavimui bei nuskausminimui. Per du nedidelius pjūvius vamzdelis įterpiamas į veną, diskas įstatomas po oda. Pjūviai užsiuvami ar užklijuojami specialia klijavimo priemone.
Po procedūros matomas tik nedidelis pakilimas. Kadangi portas visiškai po oda, daug lengviau išvengti apribojimų kasdieniame gyvenime – galima maudytis, praustis, sportuoti (išskyrus kontaktines sporto šakas) jau po visiško sugijimo ir gydytojo leidimo. Portas gali būti laikomas keletą metų, reikalauja mažiau priežiūros nei kitos linijos, jei tuo metu nenaudojamas.
Tunelinis kateteris
Dažniausiai šis vamzdelis įvedamas į krūtinės veną, netoli raktikaulio, ir nutiesiamas link širdies. Vamzdelio galas jau būna lauke – pro jį galima suleisti vaistus ar paimti kraują.
Procedūros metu taikomas nuskausminimas bei raminamieji vaistai. Gydytojas daro du nedidelius pjūvius: vienu įstato vamzdelį į veną, kitu nutiesia jį po oda. Tarp pjūvių susidaro nedidelis tunelis, kuris padeda fiksuoti kateterį. Išorėje lieka kelių centimetrų ilgio liumenai – jie visada matomi ir naudojami įvairiems gydymo tikslams.
Pjūviai susiuvami ir uždengiami tvarsčiais. Po procedūros keletą dienų galima jausti nestiprų skausmą, kuris vėliau išnyksta. Labai svarbu paprastai prižiūrėti tunelinę liniją – reguliariai keisti tvarsčius ir praplauti vamzdelį.