Cholesterolis, širdies ligos ir afroamerikiečiai

Širdies ligos dažniau pasiglemžia juodaodžių gyvybes – tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų šiame etnine grupe yra net 30 % didesnė nei tarp baltaodžių. Tačiau, analizuojant cholesterolio rodiklius, juodaodžiai rečiau patiria padidėjusį cholesterolio kiekį nei baltaodžiai.

Cholesterolio ypatumai tarp juodaodžių

Remiantis naujausiais tyrimais, tiek juodaodžių vyrų, tiek moterų bendras cholesterolio lygis paprastai būna šiek tiek žemesnis nei baltaodžių. Apytiksliai 44,8 % juodaodžių vyrų ir 42,1 % juodaodžių moterų užfiksuojami padidėję arba ribiniai aukšti bendro cholesterolio rodikliai. Tuo tarpu tokie patys rodikliai būdingi 47,9 % baltaodžių vyrų ir net 49,7 % baltaodžių moterų.

Pastebėta, kad juodaodžių vyrų “blogojo” cholesterolio (MTL, arba mažo tankio lipoproteinų) lygis kiek dažnesnis nei baltaodžių (atitinkamai 32,4 % ir 31,7 % turi ribinį ar aukštą MTL). Tuo tarpu “gerasis” cholesterolis (DTL, arba didelio tankio lipoproteinai) juodaodžių bendruomenėje vidutiniškai siekia šiek tiek aukštesnius lygius nei baltaodžių tarpe.

Skirtybių priežastys – dar neatskleistos

Nors cholesterolio lygis juodaodžių tarpe dažnai yra žemesnis, širdies ligų grėsmė išlieka didesnė. Kodėl taip nutinka, kol kas nėra iki galo aišku. Tyrėjai mano, kad įtakos gali turėti tiek genetika, tiek gyvenimo būdo ypatumai, tiek organizmo savybės.

Genetika lemia, kaip mūsų organizmas apdoroja maistą ir gamina cholesterolį – net 75 % kraujyje esančio cholesterolio pagamina kepenys. Tai, kiek jis vyrauja kraujyje ir kokios yra MTL bei DTL proporcijos, nemažai priklauso nuo paveldimumo.

Nors jau atrandama konkrečių genų, susijusių su aukštu cholesteroliu ar padidėjusiu kraujospūdžiu, aiškių atsakymų ir pritaikomų sprendimų mokslininkai dar neturi.

Rizikos veiksniai ir socialinės aplinkybės

Vienas svarbesnių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių – nutukimas. Pagal 2017–2018 m. duomenis, nutukusių suaugusiųjų dalis tarp juodaodžių siekia 49,6 %, o tarp baltaodžių – 42,2 %. Tai rodo, jog skirtumai egzistuoja, bet nėra itin dideli.

Taip pat nustatyta, kad net 48,7 % juodaodžių turi bent du rizikos veiksnius, susijusius su širdies ligomis (pavyzdžiui, diabetas, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, nutukimas, hipertenzija, padidėjęs cholesterolis). Baltaodžių grupėje šis rodiklis – 35,5 %.

Be individualių veiksnių, svarbų vaidmenį vaidina ir sveikatos priežiūros sistemos skirtumai. Tyrimai rodo, kad juodaodžiai rečiau gauna tam tikrą gydymą ligoninėse kai kuriose valstijose. Tai atspindi didesnes, sistemines sveikatos apsaugos netolygumus, darančius įtaką širdies ligų baigtims skirtingoms rasėms.

Ką galima daryti norint sumažinti riziką?

Savo sveikata rūpintis verta kiekvienam. Specialistai rekomenduoja keletą paprastų žingsnių, kurie gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį ir širdies ligų grėsmę:

• Mesti rūkyti.
• Siekti ir išlaikyti normalų kūno svorį.
• Kiekvieną dieną suvalgyti bent penkias porcijas vaisių ir daržovių.
• Vietoj raudonos mėsos dažniau rinktis paukštieną, žuvį ar augalinės kilmės baltymų šaltinius.
• Kasdien bent pusvalandį skirti aktyviam judėjimui.

Nepamirškite reguliariai tikrinti cholesterolio rodiklių. Suaugusiems asmenims rekomenduojama atlikti cholesterolio tyrimus kas ketverius–šešerius metus, o esant papildomiems rizikos faktoriams (širdies ligos, diabetas, šeiminė rizika) – dar dažniau.

Išvada

Nors juodaodžių tarpe cholesterolio sutrikimai ir nutukimas nėra žymiai dažnesni nei baltaodžių, širdies ligų mirtingumo rizika išlieka didesnė. Šią nelygybę gali lemti ne tik biologiniai ar gyvenimo būdo veiksniai, bet ir skirtinga sveikatos priežiūros kokybė.

Imkitės paprastų įpročių savo širdžiai stiprinti – dažniau valgykite daržoves ir vaisius, judėkite, stebėkite rizikos veiksnius. Drauge su gydytoju stebėkite savo sveikatos būklę ir imkitės veiksmų jai išsaugoti.