Dažniausiai atliekami tyrimai prieš operaciją ir po jos

Jei jūsų laukia operacija, svarbu žinoti, kad prieš ir po procedūros greičiausiai bus atliekami įvairūs kraujo tyrimai ir vaizdinimo procedūros. Tokie tyrimai padeda įvertinti jūsų fizinę būklę, nustatyti galimas problemas ir pasirinkti tinkamiausią gydymo taktiką. Taip pat jie leidžia įsitikinti, kad esate pasiruošę operacijai ir saugiai ją ištversite.

Kada ir kodėl reikalingi tyrimai?

Kraujo ir vaizdinimo tyrimai atliekami keliais etapais – tiek ruošiantis operacijai, tiek iškart po jos. Prieš operaciją šie tyrimai padeda įvertinti, ar ji iš tiesų būtina, ar organizmas pasiruošęs procedūrai ir ar nėra nematomų problemų, kurios galėtų sutrukdyti sėkmingai operacijai ar atsigavimui.

Be to, jei kraujo tyrimų rezultatai rodo tam tikrus sutrikimus, pavyzdžiui, lėtą kraujo krešėjimą, gydymas gali būti koreguojamas dar prieš operaciją. Taip siekiama užtikrinti, kad procedūros metu kraujo netekimas būtų minimalus ir saugus.

Tyrimai po operacijos

Baigus operaciją, kai kurie tyrimai gali būti kartojami. Tokiu būdu stebima, ar neatsirado komplikacijų, ar nereikia papildomos pagalbos. Tarkime, atlikus kraujo tyrimą, galima laiku pastebėti kraujavimą ar sumažėjusį kraujo ląstelių skaičių ir imtis priemonių, jei reikalinga.

Kokie kraujo tyrimai dažniausiai atliekami?

• Krešėjimo tyrimai. Šie tyrimai rodo, kaip greitai ir efektyviai kreša jūsų kraujas. Jei kraujas kreša per lėtai, kyla didesnis kraujavimo pavojus. Per greitas krešėjimas gali padidinti trombų riziką.
• Bendras kraujo tyrimas. Tai tyrimas, kurio metu vertinami pagrindiniai kraujo komponentai – baltieji ir raudonieji kraujo kūneliai, trombocitai. Šis tyrimas leidžia nustatyti, ar nėra tokių problemų kaip mažakraujystė ar infekcija.
• Kraujo cheminė analizė. Analizuojami gliukozės, inkstų funkcijos, natrio, kalio ir chloro kiekiai kraujyje. Šios reikšmės padeda įvertinti bendrą organizmo būklę prieš operaciją ir atsigavimo laikotarpiu.
• Prokalcitonino tyrimas. Šis rodiklis leidžia įtarti, ar organizme nėra sistemiškos infekcijos, tokios kaip sepsis.
• Kepenų fermentai. Nustatoma, ar kepenys tinkamai atlieka savo darbą, ar nėra pažeidimų, kurie galėtų paveikti vaistų skaidymą po operacijos.
• Širdies fermentai. Šie tyrimai svarbūs, jei įtariama širdies pažaida ar infarktas. Jie padeda nustatyti, ar krūtinės skausmas susijęs su širdimi.
• Arterinio kraujo dujų tyrimas. Atliekamas, jei pacientas prijungtas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos. Įvertinama, kaip organizmas gauna ir naudoja deguonį, ar tinkami ventiliatoriaus nustatymai.

Vaizdinimo metodai prieš ir po operacijų

Vaizdinimo tyrimai leidžia „pamatyti“ organizmo vidų be chirurginės intervencijos. Jie padeda gydytojams nustatyti ligos pobūdį, pasirinkti tinkamą gydymo būdą ir stebėti atsigavimą.

• KT (kompiuterinė tomografija). Šis metodas sukuria trimačius organų bei audinių vaizdus. Jis padeda nustatyti tikslią ligos ar sužeidimo vietą ir apimtį.
• MR (magnetinio rezonanso tyrimas). Dirbama su magnetiniu lauku be rentgeno spindulių. Galima gauti itin detalius minkštųjų audinių vaizdus.
• Rentgenas. Tai greitas tyrimas, kuris leidžia įvertinti kaulus, organus ar audinius. Dažnai atliekamas plaučių ar kaulų būklei nustatyti.
• Ultragarsas. Dažnai žinomas iš nėščiosioms atliekamų vaisiaus tyrimų, tačiau naudojamas ir kitiems tikslams, pavyzdžiui, tiriant kraujagyslių ar organų būklę.
• Endoskopija. Specialus vamzdelis su kamera įvedamas per natūralias angas, kad būtų galima apžiūrėti vidaus organus. Tai leidžia gydytojui įvertinti būklę be atviros chirurgijos.
• PET tyrimas. Šis metodas naudoja radioaktyvią medžiagą, kad būtų galima tiksliai nustatyti tam tikrus procesus organizme. Dažniausiai naudojamas kartu su KT tyrimu, siekiant dar tikslesnės diagnostikos.

Kasdieniai tyrimai ligoninėje gali pasirodyti sudėtingi

Neretai ligoninėje tenka susidurti su daugybe įvairių tyrimų, o susigaudyti gaunamų rezultatų gausoje gali būti sudėtinga. Svarbu žinoti, kad rezultatų interpretavimas – gydytojų užduotis. Jūsų pareiga – domėtis savo sveikatos būkle, užduoti klausimus ir aptarti tyrimų rezultatus su savo sveikatos priežiūros specialistais.

Nereikia stengtis suprasti kiekvieno niuanso – pakanka išsakyti jums svarbiausius klausimus ir pasitikėti medikų kompetencija.