Dažniausios bėrimo rūšys: tipai, simptomai, gydymas ir kita

0
5

Bėrimai – tai pakitimai odos išvaizdoje ar tekstūroje, kurie dažniausiai atsiranda dėl uždegimo. Jų atsiradimas susijęs su įvairiais veiksniais ir ligomis, todėl odos bėrimų rūšių bei pasireiškimo formų yra daug.

Dažniausi bėrimų simptomai

Bėrimo požymiai labai priklauso nuo to, kas jį sukelia. Vis dėlto, dažniausiai pastebimi simptomai yra šie:

  • Burbuliukų formavimasis
  • Odos paraudimas
  • Sausumas ar žvyneliai
  • Dilgėlinės pavidalo bėrimas
  • Pakelti, plokšti ar blizgūs mazgeliai
  • Neramumas, niežėjimas ar net skausmas
  • Patinimas, uždegimas
  • Didelės bėrimo apimtos odos sritys
  • Apvalūs ar žiediniai bėrimo plotai
  • Odos pažeidimo vietų infekcija

Bėrimų priežastys

Bėrimus gali sukelti išoriniai dirgikliai, jautrumas aplinkai ar įvairios organizmo būklės. Dažniausi veiksniai:

  • Virusinės ar bakterinės infekcijos
  • Lėtinės odos ligos, pavyzdžiui, žvynelinė ar egzema
  • Stresas
  • Odos kontaktas su dirgikliais (muilais, kosmetika, audiniais)
  • Polinkis į alergijas ar kitas atopines ligas šeimoje
  • Vaistų sukeltos alerginės reakcijos
  • Susirgimai, tokie kaip hepatitas B ar C
  • Kai kurių bėrimų priežastys lieka neaiškios

Odos bėrimų rūšys

Įvairios odos ligos ir būklės gali sukelti skirtingo pobūdžio bėrimus. Dažniausios jų apžvelgiamos toliau:

Egzema

Egzema vadinama grupė odos ligų, kurioms būdingas paraudimas, sudirginimas, pleiskanojimas ir nemalonei stiprus niežėjimas. Pati dažniausia jos forma – atopinis dermatitas, kuris gali varginti tiek suaugusius, tiek vaikus. Egzema dažnai atsiranda ant rankų, alkūnių vidinių paviršių, už kelių, o vaikams – veide bei galvos odoje. Ši liga nėra užkrečiama. Priepuolius gali paskatinti tam tikri aplinkos veiksniai, tačiau jie nėra tiesioginė ligos priežastis.

Dilgėlinė

Dilgėlinės metu ant odos staiga iškyla niežtintys, raudoni ar blyškūs „guzeliai“. Jie dažnai susiję su alergijomis, vabzdžių įkandimais, temperatūros pokyčiais ar infekcijomis.

Kontaktinis dermatitas

Šio tipo bėrimas atsiranda, kai oda reaguoja į dirginantį ar alergizuojantį medžiagos poveikį – skalbiklius, kvepalus ar chemines priemones. Tokiu atveju būdingas paraudimas, niežulys, kartais – pūslelės.

Granuloma annulare

Ilgalaikė, dažniausiai sveikiems vaikams ir jauniems žmonėms pasitaikanti būklė. Bėrimas pasireiškia žiedine raudonų mazgelių grandinėle, dažniausiai matoma ant rankų, dilbių ar pėdų viršutinės dalies. Kartais gali niežėti, tačiau dažniausiai kitų simptomų nebūna.

Plokščioji kerpligė

Ši liga dažniau diagnozuojama suaugusiems vidutinio amžiaus žmonėms. Jai būdingi blizgūs, plokšti, kampuoti rausvai violetiniai mazgeliai, dažniausiai pasirodantys ant riešų, kulkšnių, blauzdų, kaklo ar nugaros. Kartais bėrimai pažeidžia burnos, lytinius organus ar net nagus. Dažnai susiformuoja ištisinės mazgelių grupės, ypač ant blauzdų.

Rožinė dedervinė (pityriasis rosea)

Dažnas, bet lengvos eigos odos bėrimas. Paprastai prasideda nuo didesnės, rausvos ir pleiskanojančios dėmės ant krūtinės ar nugaros, vėliau netrukus atsiranda daugiau smulkesnių dėmelių. Šį bėrimą dažnai lydi niežulys, paraudimas ir uždegimas. Rožinė dedervinė apima krūtinę, kaklą, pilvą, žastų ar šlaunų sritis. Bėrimas kiekvienam gali atrodyti ir plisti skirtingai.

Kitos priežastys

Odos bėrimus gali sukelti ir virusinės ligos, pavyzdžiui, tymai ar vėjaraupiai. Neretai bėrimų priežastimi tampa žvynelinė – ilgalaikė liga, kai tam tikrose vietose formuojasi stori, žvynu padengti raudoni ar rausvi židiniai, dažniausiai ant kelių, nugaros, alkūnių, plaukuotos galvos dalies ar lytinių organų.

Kaip nustatomi bėrimai

Bėrimų diagnostika gali būti sudėtinga, nes jų atsiradimo priežasčių yra įvairių. Siekdami tiksliai nustatyti diagnozę, gydytojai įvertina odos pokyčius, išklauso nusiskundimus ir gali atlikti papildomus tyrimus:

  • Odos biopsija – nedidelio odos gabalėlio paėmimas tyrimui dėl bakterijų ar virusų
  • Kraujo tyrimai, padedantys įvertinti organizmo būklę ar ieškoti antikūnų
  • Alergijos tyrimai (pvz., odos dūrio ar lopo testai), siekiant aptikti galimus alergenus

Bėrimų gydymas

Bėrimo gydymo būdas priklauso nuo kilmės. Dažniausiai pasitelkiami šie metodai:

  • Kremai ir tepalai, kurių sudėtyje nėra kvapų ir papildyti drėkinančiomis medžiagomis, tokios kaip ceramidai, glicerinas ar mineralinis aliejus.
  • Vaistinės kaušinės ir receptinės priemonės, pavyzdžiui, hidrokortizono pagrindu sukurti kremai, malšinantys niežėjimą, paraudimą ir tinimą.
  • Stipresni vietinio arba sisteminio veikimo steroidai sunkių atvejų gydymui.
  • Tepami imunomoduliatoriai. Jie naudojami vidutinio sunkumo ar lengvos eigos egzemai slopinti per imuninės sistemos veiklos pokyčius.
  • Injekcijos (vaistų leidimas į odą arba raumenis) gali būti taikomos sunkiais atvejais – jos greitai sumažina niežulį ar uždegimą.
  • Fototerapija – ultravioletinių spindulių šviesos terapija rekomenduojama tiems, kuriems netinka kiti gydymo būdai. Galimi šalutiniai efektai: oda gali tapti sausa, niežtinti, susidaryti pigmentinės dėmės ar paspartėti odos senėjimas. Gydymo metu specialistai stebi ir valdo galimą riziką.
  • Preparatai nuo niežėjimo ir alergijos, pavyzdžiui, antihistamininiai vaistai, padeda sumažinti dirginimą.
  • Imuninę sistemą slopinantys vaistai skiriami esant ilgalaikiams, sunkiai valdomiems bėrimams.

Galimos komplikacijos

Bėrimai dažniausiai lengvai gydomi ir nesukelia didesnių problemų, tačiau retais atvejais gali kilti komplikacijų, pavyzdžiui:

  • Odos infekcija – nuolat kasant bėrimą, atsiranda įtrūkimų, pro kuriuos į kūną gali patekti bakterijų bei kitų ligų sukėlėjų.
  • Sunkios alerginės reakcijos – kai kada kartu su odos bėrimu gali išsivystyti ir stiprus, gyvybei pavojingas patinimas ar kvėpavimo takų užsikimšimas.

Bėrimų prevencija

Yra būdų, kurie padeda sumažinti naujų bėrimų atsiradimo riziką ar palengvinti ligos atsinaujinimus, ypač turintiems atopinės egzemos:

  • Stenkitės mažinti streso kiekį kasdienybėje
  • Venkite vilnonių, šiurkščių audinių bei dirginančių cheminių medžiagų (štai muilai, agresyvūs plovikliai ar tirpikliai)
  • Reguliariai drėkinkite odą
  • Saugokite save nuo staigių temperatūros ir drėgmės pokyčių
  • Atsisakykite veiklos, dėl kurios gausiai prakaituojama ar perkaistama
  • Jei žinote, kas Jus alergizuoja – stropiai nusiplaukite rankas po sąlyčio su šia medžiaga

Komentarų sekcija išjungta.