Denge karštinė: simptomai, vakcina, gydymas ir profilaktika

Uodai platinama dengės karštligė dažniausiai pasireiškia tropiniuose kraštuose, o ligos simptomai varijuoja nuo lengvų iki pavojingų gyvybei. Paprastai tai apima aukštą temperatūrą, stiprų galvos skausmą ir kūno skausmus. Pateiksime svarbiausią informaciją apie šios infekcijos diagnozę, gydymą, prevenciją ir galimas komplikacijas.

Kaip diagnozuojama dengės karštligė

Kai įtariama dengės infekcija, dažniausiai atliekami keli kraujo tyrimai. Jie padeda nustatyti, ar simptomus sukėlė būtent šis virusas. Ypač svarbu pranešti savo gydytojui, jei pastaruoju metu lankėtės tropinėse šalyse. Tai gali padėti greičiau nustatyti tinkamą diagnozę.

Dažniausi diagnostiniai tyrimai

• Serologiniai arba antikūnų tyrimai. Jie leidžia aptikti kraujyje esančius antikūnus prieš dengue virusą. Vienas pagrindinių – MAC-ELISA, skirtas išskirti baltymus, susidarančius kovojant su infekcija.
• Molekuliniai tyrimai. Šie tyrimai ieško viruso genetinės medžiagos, pavyzdžiui, naudojant PGR (polimerazės grandinės reakciją), kuri padeda aptikti net ir labai mažus viruso kiekius kraujyje.
• Bendras kraujo tyrimas (BKT). Šis tyrimas parodo kraujo ląstelių kiekį – dažnai sergant dengių karštlige sumažėja baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų skaičius. Šie rodikliai leidžia gydytojui įvertinti ligos sunkumą.

Kaip gydoma dengės karštligė

Šiai ligai nėra specifinių vaistų. Simptomų palengvinimui rekomenduojama ilsėtis, gerti daugiau skysčių bei vartoti paracetamolį ar kitus gydytojo patvirtintus skausmą malšinančius vaistus. Vengti reikia nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, nes jie gali padidinti kraujavimo riziką. Prireikus, ypač jei ligos eiga sunki, gali prireikti gydymo ligoninėje.

Kaip apsisaugoti nuo dengės karštligės

Veiksmingiausias būdas apsisaugoti – vengti uodų įkandimų. Tai ypač svarbu keliaujant į regionus, kuriuose paplitusi ši infekcija arba gyvenant juose. Svarbu pasirūpinti tiek asmenine apsauga, tiek sumažinti uodų populiaciją aplinkoje.

Asmeninės apsaugos patarimai

• Naudokite uodų repelentus net ir esant patalpose.
• Lauke vilkėkite ilgomis rankovėmis marškinius, ilgas kelnes, kelnes užkiškite į kojines.
• Kambariuose įjunkite kondicionierių, jei tai įmanoma.
• Įsitikinkite, kad langai ir durys sandarūs, tinkleliai nepažeisti. Jei nėra galimybės ventiliuoti ar kondicionuoti patalpų, miegokite po tinkleliu nuo uodų.
• Atsiradus įtarimui dėl ligos, nedelskite – kreipkitės į gydytoją.

Kaip sumažinti uodų populiaciją namuose

• Pašalinkite vietas, kur gali kauptis vanduo – padangas, skardines, vazonus.
• Nuolat keiskite vandenį gyvūnų dubenėliuose, paukščių girdyklose lauke.
• Jei šeimoje kas nors serga dengių karštlige, ypatingai saugokite save ir kitus nuo uodų įkandimų – jie gali pernešti virusą nuo sergančio žmogaus kitiems.

Vakcinos nuo dengės karštligės

Egzistuoja vakcina, galinti padėti apsaugoti nuo infekcijos 6–16 metų vaikams, kuriems jau fiksuota ankstesnė dengue infekcija ir kurie gyvena vietovėse, kur virusas plinta. Trijų dozių kursas užtikrina aukštą – apie 80 % – veiksmingumą. Tačiau vakcina nėra plačiai prieinama, kai kurie gamintojai nutraukė jos gamybą dėl menkos paklausos. Šiuo metu taip pat tiriamos naujos vakcinų galimybės.

Dengės karštligės komplikacijos

Negydoma sunki dengės eiga gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip vidinis kraujavimas, įvairių organų (širdies, kepenų) pažeidimas, staigus kraujospūdžio kritimas, kvėpavimo sutrikimai ar net traukuliai. Kartais paveikiama smegenų veikla ar lytiniai organai. Infekcija pavojinga ir nėščiosioms – virusą jos gali perduoti naujagimiui, o liga didina priešlaikinio gimdymo ar per mažo svorio tikimybę.

Imunitetas po persirgtos dengės karštligės

Vieną kartą persirgus viena dengės forma, įgyjamas viso gyvenimo imunitetas prieš tą viruso tipą. Vis dėlto, apsauga nuo kitų trijų dengės tipų išlieka tik keliems mėnesiams – vėliau jais galima užsikrėsti iš naujo.

Pagrindinė informacija apie dengės virusą

Dengės karštligė – tai virusinė infekcija, kurią platina uodai, dažniausia tropiniuose regionuose. Liga gali būti lengva ir praeiti savaime, jei pacientas ilsisi ir tinkamai rūpinasi savijauta. Sunkesniais atvejais būtina gydytojų pagalba. Kasmet pasaulyje nuo šios ligos miršta apie 21 000 žmonių.