Pereiti prie turinio

Depakotas ir agresijos valdymas sergant Alzheimerio liga

Valproatas taikomas elgesio pokyčiams demencijos metu, tačiau tyrimai rodo ribotą jo veiksmingumą ir dažnus šalutinius poveikius.

Aistė ŽemaitienėKlinikinė farmacininkė (PharmD)
Paskelbta
Skaitymo trukmė
3 min. skaitymo
Šiame straipsnyje
  1. Skirtingos valproato formos
  2. Kodėl bandoma gydyti elgesio sutrikimus?
  3. Ar verta naudoti valproatą?
  4. Galimos nepageidaujamos reakcijos
  5. Kokios yra alternatyvos?
  6. Išvada

Valproatas yra vaistas, priklausantis prieštraukulinių (priešepilepsinių) vaistų grupei. Jis dažniausiai skiriamas epilepsijos priepuoliams kontroliuoti, taip pat neretai vartojamas migrenos profilaktikai ir manijos epizodams esant bipoliniam sutrikimui sumažinti. Kartais gydytojai jį skiria ir elgesio bei nuotaikos problemoms gydyti, ypač sergant Alzheimerio liga ar kitomis demencijos formomis, nors tokiam panaudojimui šis medikamentas nėra oficialiai patvirtintas.

Skirtingos valproato formos

Valproato galima rasti keliose skirtingose vaistų formose. Gydytojai gali paskirti valproato natrio, divalproekso natrio ar valproinės rūgšties preparatus. Vaistai tiekiami kaip geriamosios tirpiosios formos, tabletės, pailginto atpalaidavimo tabletės, kapsulės su pabarstukais (pastarųjų turinį galima išberti ant minkšto maisto, jei sunku nuryti kapsulę) bei injekcijos tiems, kas negali vartoti geriamųjų preparatų.

Kodėl bandoma gydyti elgesio sutrikimus?

Alzheimerio liga ir kitos demencijos dažnai keičia žmogaus elgesį bei nuotaiką. Neramumas, suirzimas, sunkiai valdomas pyktis, priešiški žodžiai, pasipriešinimas pagalbai, vaikščiojimas be tikslo ar įkyrios mintys – tik keletas iš dažnų simptomų.

Šių elgesio sutrikimų gydymas dažnai sudėtingas. Ilgą laiką buvo išbandomi įvairūs psichotropiniai vaistai, pavyzdžiui, antipsichotikai – tačiau jie gali sukelti rimtų nepageidaujamų poveikių, be to, jų vartojimas globos įstaigose stipriai kontroliuojamas. Benzodiazepinai ir antidepresantai taip pat ne visada veiksmingi ar saugūs.

Būtent dėl šios priežasties valproatas kai kuriuose atvejuose iškilo kaip alternatyva, siekiant sumažinti agresiją ar neramumą. Tačiau žvilgtelėkime į mokslinius įrodymus.

Ar verta naudoti valproatą?

Moksliniai tyrimai gan aiškiai sako: valproatas dažnai nėra tinkamas pasirinkimas. Daugelio klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad jis veiksmingumu nepranoksta placebo, tad dažniausiai nepadeda sumažinti sudėtingų elgesio apraiškų sergant demencija. Be to, išsamūs tyrimai nepatvirtino, kad šis vaistas galėtų pristabdyti pažinimo funkcijų blogėjimą, kas buvo laikyta viena iš galimų papildomų naudų.

Galimos nepageidaujamos reakcijos

Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonėms valproatas dažnai sukelia įvairius šalutinius poveikius. Didesnė rizika stebima vartojant dideles dozes ir moterims. Šalutinių reakcijų spektras gana platus: sumažėjęs trombocitų skaičius kraujyje, stipresnis sujaudinimas, vaikščiojimo problemos, drebėjimas, slopinimas ar mieguistumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas.

Kokios yra alternatyvos?

Kai atsiranda sunkiai valdomas elgesys sergant demencija, pirmiausia verta ieškoti nemedikamentinių sprendimų. Pagalvokite, ar aplinkos veiksniai, liūdesys, diskomfortas, skausmas ar neramumas negalėtų sukelti sudėtingo elgesio. Pasistenkite atpažinti bei pašalinti priežastis, jei tik įmanoma.

Pavyzdžiui, padeda trumpam leisti žmogui pabūti vienam, o užduotį bandyti užbaigti vėliau, kai emocijos nurims. Svarbu ir patiems globėjams pasirūpinti savo fizine bei emocine sveikata – nes stresas ar nuovargis gali didinti įtampą ir pabloginti situaciją. Ieškokite pagalbos tarp artimųjų ar bendruomenėje, kad galėtumėte lengviau susidoroti su iššūkiais.

Naujos galimybės gydymui

2023 metais buvo patvirtintas naujas vaistas, skirtas būtent Alzheimerio sukelto neramumo gydymui. Tai šiuo metu vienintelė vaistinė priemonė, oficialiai skirta šiam simptomui lengvinti.

Išvada

Natūralu ieškoti būdų, kaip padėti žmogui, patiriančiam sunkų elgesį dėl demencijos. Tačiau iki šiol nei valproatas, nei daugelis kitų vaistų nepasiteisino kaip efektyvi ir saugi ilgalaikė išeitis. Todėl net ir esant stipriam poreikiui, neskubėkite griebtis medikamentų – pasinaudokite nemedikamentinėmis priemonėmis ir nepamirškite pasirūpinti savimi. Parama, dalinimasis patirtimi bei aplinkinių palaikymas gali reikšmingai palengvinti kasdienius iššūkius tiek sergančiajam, tiek artimiesiems.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl bandoma gydyti elgesio sutrikimus?

Alzheimerio liga ir kitos demencijos dažnai keičia žmogaus elgesį bei nuotaiką. Neramumas, suirzimas, sunkiai valdomas pyktis, priešiški žodžiai, pasipriešinimas pagalbai, vaikščiojimas be tikslo ar įkyrios mintys – tik keletas iš dažnų simptomų.

Plačiau straipsnyje
Ar verta naudoti valproatą?

Moksliniai tyrimai gan aiškiai sako: valproatas dažnai nėra tinkamas pasirinkimas. Daugelio klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad jis veiksmingumu nepranoksta placebo, tad dažniausiai nepadeda sumažinti sudėtingų elgesio apraiškų sergant demencija.

Plačiau straipsnyje
Kokios yra alternatyvos?

Kai atsiranda sunkiai valdomas elgesys sergant demencija, pirmiausia verta ieškoti nemedikamentinių sprendimų. Pagalvokite, ar aplinkos veiksniai, liūdesys, diskomfortas, skausmas ar neramumas negalėtų sukelti sudėtingo elgesio. Pasistenkite atpažinti bei pašalinti priežastis, jei tik įmanoma.

Plačiau straipsnyje

Aistė Žemaitienė

Klinikinė farmacininkė (PharmD)

Klinikinė farmacininkė (PharmD), konsultuojanti dėl vaistų saugaus vartojimo ir sąveikų. Komunikacijoje aiški ir konkreti, sprendimus grindžia naujausiais gydymo protokolais. Stiprybės – kritinis požiūris, paciento edukacija ir polifarmacijos valdymas vyresniame amžiuje.

Visi autoriaus straipsniai

Informacija yra šviečiamojo pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei simptomai kelia nerimą ar stiprėja, kreipkitės į gydytoją, o ūmiu atveju skambinkite 112.

Skaitykite toliau