Diabetinė ketoacidozė (DKA): priežastys, simptomai, gydymas

Diabetinė ketoacidozė (DKA) – viena pavojingiausių cukrinio diabeto komplikacijų. Dėl insulino trūkumo organizmas negali panaudoti gliukozės energijai, todėl pereina prie riebalų skaidymo. Susidarantys ketonai kaupiasi kraujyje, keičia cheminę jo pusiausvyrą ir gali rimtai sutrikdyti organizmo veiklą.

HHS ir DKA: pagrindiniai skirtumai

HHS būklė, kitaip nei DKA, vystosi gerokai lėčiau ir pasižymi itin aukštu cukraus kiekiu kraujyje – dažnai jis peržengia 600 mg/dL ribą. Tokiu atveju organizmas pažadina tik nedidelį kiekį ketonų, o būklės pavojus gyvybei išauga: HHS pasekmės fatališkos kone kas penktam. DKA atveju mirtingumas yra retesnis, bet vis tiek žymus.

Kas gali išprovokuoti diabetinę ketoacidozę?

Pagrindinė ketoacidozės priežastis – nepakankamas insulino kiekis kraujyje. Esant per mažai insulino, ląstelės nebegali efektyviai naudoti glikozės ir ima naudoti riebalus, o susidarantys ketonai keičia kraujo pH.

Veiksniai, skatinantys DKA vystymąsi

• Nereguliarus insulino injekcijų ar vaistų vartojimas. Jei pamirštamos insulino dozės ar išrašyta netinkama dozė, gliukozės kiekis kraujyje gali smarkiai svyruoti, ir padidėja ketoacidozės pavojus.
• Vėlyva arba naujai diagnozuota cukrinio diabeto forma. Neturintiems diabeto valdymo patirties rizika didėja, nes diabetas dar nėra tinkamai kontroliuojamas.
• Priklausomybė nuo insulino švirkštų. Dažniau DKA išsivysto tiems, kurie naudoja švirkščiamą insuliną, palyginti su insulino pompomis. Tačiau užsikimšusi arba sutrikusi pompa irgi staigiai sumažina insulino tiekimą organizmui.
• Pasibaigusio ar netinkamai laikomo insulino naudojimas – toks insulinas gali neveikti arba veikti silpnai.

Žmogaus būklę bloginantys aplinkos veiksniai

• Infekcijos ir ligos, tokios kaip šlapimo takų uždegimas ar pneumonija, dažnai paskatina glikemijos svyravimus ir DKA atsiradimą.
• Traumos, chirurginės operacijos – organizmas į stresą reaguoja didindamas streso hormonų kiekį, kurie trikdo insulino poveikį.
• Širdies priepuoliai, insultai, kraujo krešuliai – rimtos komplikacijos, galinčios išprovokuoti DKA.
• Kasa uždegimas (pankreatitas) taip pat didina riziką.
• Nėštumas – organizmo biocheminiai pokyčiai šiuo periodu apsunkina gliukozės kontrolę ir didina komplikacijų pavojų.
• Alkoholio, narkotinių medžiagų arba tam tikrų vaistų vartojimas, pavyzdžiui, steroidinių hormonų ar diuretikų naudojimas, taip pat kelia riziką.

Kokie žmonės yra jautresni DKA?

Su ketoacidoze gali susidurti bet kuris žmogus, sergantis diabetu, tačiau egzistuoja papildomi rizikos veiksniai:

• Diabeto tipas: 1 tipo cukriniu diabetu sergantieji susiduria su rimtesne DKA eiga ir dažnesniais atvejais nei sergantieji 2 tipo diabetu.
• Amžius: vyresniems suaugusiesiems bei vaikams iki 5 metų sutrikimo eiga sudėtingesnė. Be to, mergaitėms brendimo laikotarpiu rizika išauga.
• Prasta insulino prieinamumas. Jei insulinas sunkiai prieinamas ar pernelyg brangus, žmogus rizikuoja savo sveikata mažindamas dozes ar jas praleisdamas.
• Nereguliarus maitinimasis – alkis arba praleistos pagrindinės valgymo valandos skatina organizmo ketonų gamybą.
• Paveldimumas. Jei šeimoje buvo diabetu arba autoimuninėmis ligomis sergančių asmenų, 1 tipo diabeto, o kartu ir DKA rizika išauga.

Kaip nustatoma diabetinė ketoacidozė?

Diagnozuojant DKA, svarbus ne tik fizinis ištyrimas ir pokalbis apie asmens sveikatos istoriją, bet ir laboratoriniai tyrimai:

• Kraujo cukraus ir ketonų kiekio nustatymas kraujyje arba šlapime.
• Kraujo rūgštingumo (pH) bei bikarbonatų kiekio matavimas.
• Bazinė medžiagų apykaitos apžvalga (inkstų, kepenų, kasos funkcijos rodikliai, elektrolitų balansas, kalio lygis).
• Šlapimo tyrimas, kuriuo vertinami ketonai, cukrus, kiti rodikliai bei šlapimo kiekis (padeda įvertinti dehidrataciją ar infekcijas).
• Papildomi tyrimai: kraujospūdis, kraujo dujų tyrimai, osmoliališkumas, prireikus – rentgenas, kompiuterinė tomografija, širdies veiklos vertinimas (EKG).

Ketonų kiekį daugelis gali pasitikrinti ir namuose – paprastos šlapimo tyrimo juostelės ar kai kurie gliukomačiai rodo ketonų lygį kraujyje. Kada verta tikrintis – jei cukraus kiekis siekia ar viršija 240 mg/dl, jei sergate ar jaučiate DKA simptomus, jei glikemija išlieka aukšta bent pusvalandį.

Diabetinės ketoacidozės gydymas

Pastebėjus DKA požymius, būtina kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą – delsimas kelia tiesioginį pavojų gyvybei. Gydymas ligoninėje dažniausiai apima:

• Insulino skyrimą per lašelinę, kad sumažėtų ketonų kiekis.
• Skysčių infuziją dehidratacijai pašalinti bei elektrolitų pusiausvyrai atstatyti.
• Mineralų, tokių kaip natris, kalis, chloras, papildymą, kad širdis, raumenys ir nervų sistema veiktų saugiai.
• Antibiotikus – jei randama infekcija.
• Kardiologinį ištyrimą – jei įtariamas širdies priepuolis.

Galimos komplikacijos

• Hipoglikemija (per mažas cukraus kiekis kraujyje).
• Hipokalemija (sumažėjęs kalio kiekis kraujyje).
• Staigus cukraus sumažėjimas gali sukelti smegenų tinimą.
• Sąmonės praradimas.
• Mirtis.

Kaip išvengti DKA?

Kad ateityje išvengtumėte ketoacidozės, svarbu nuosekliai laikytis gydytojo nurodymų, koreguoti insulino dozes ir rūpintis gliukozės kontrole. Kruopšti diabeto priežiūra – pagrindinė prevencijos priemonė. Kelios pagrindinės gairės:

• Nuolat gerianti pakankamai vandens (ar kitų nesaldintų, bealkoholinių gėrimų).
• Vartokite vaistus tiksliai pagal nurodymus.
• Laikykitės mitybos plano ir fizinio aktyvumo režimo.
• Reguliariai tikrinkite gliukozės kiekį kraujyje bei insulino galiojimo laiką.
• Naudokite tik aiškiai išvaizdų insuliną – jis neturi būti su krešuliais ar kitais pakitimais.
• Naudojant insulino pompą – stebėkite galimus nuotėkius ir oro burbuliukus žarnelėje.
• Koreguokite insulino kiekį pagal gydytojo rekomendacijas, atsižvelgiant į cukraus svyravimus ar patiriamą stresą, ligas.
• Sudarykite veiksmų planą nenumatytiems atvejams – numatykite, kada ir kaip atvykti į ligoninę, jei savijauta sparčiai blogėja.

Pagrindinės žinios apie DKA

Ketoacidozė yra staigi ir sunkiai valdoma komplikacija, dažniau ištinkanti sergantiesiems pirmo tipo diabetu, bet pasitaikanti ir 2 tipo atvejais. Pavojų kelia ne tik aukštas cukrus, bet ir pamažu nuodijančios organizmą ketonų rūgštys. Laiku atpažinus simptomus (stiprus troškulys, dažnas šlapinimasis, vaisių kvapo kvėpavimas, sumišimas ar silpnumas), nedelskite – tik skubi medicininė pagalba gali išgelbėti gyvybę.