Dializės disbalanso sindromo apžvalga

0
3

Dializės disequilibrium sindromas – tai būklė, kai po dializės ar jos metu ima pasireikšti įvairūs neurologiniai simptomai. Šis sindromas atsiranda, nes iš organizmo greitai pašalinamos toksinės medžiagos ir skysčiai, o kartu vykstantys fiziologiniai pokyčiai gali paveikti nervų sistemą. Nuo lengvesnių negalavimų iki sunkių būklių – klinikinis vaizdas gali labai skirtis.

Simptomai gali būti įvairūs

Viena iš pirmųjų šio sindromo užuominų gali būti galvos skausmas arba pykinimas, tačiau kartais pasireiškia ir sunkesnės komplikacijos. Galimi požymiai:

  • Pykinimas
  • Galvos skausmas
  • Sąmonės susipainiojimas
  • Orientacijos stoka
  • Raumenų spazmai ar mėšlungis
  • Svaigulys
  • Traukuliai
  • Koma, o išskirtiniais atvejais – mirtis

Kas lemia šią būklę?

Nors dializė atliekama jau daugiau nei penkis dešimtmečius, ne visi šalutiniai jos padariniai iki šiol suprantami iki galo. Apie dializės disequilibrium sindromo atsiradimą iškelta kelios galimos priežastys:

  • Atvirkštinis osmosinis pernaša arba „karbamido efektas“. Atliekant dializę, kraujyje esanti karbamido koncentracija sumažėja daug greičiau nei smegenų ląstelėse. Kol karbamido lygis smegenyse dar didesnis, vanduo ima skverbtis į smegenų lasteles. Šių ląstelių patinimas siejamas su daugeliu neurologinių simptomų.
  • Padidėjęs smegenų rūgštingumas. Kai kurios teorijos teigia, kad padidėjęs „rūgšties“ kiekis smegenų ląstelėse taip pat turi įtakos sindromo vystymuisi.
  • Specifinių osmosinių medžiagų susidarymas smegenyse. Kai kurių šių procesų detalės vis dar tyrinėjamos.

Rizikos veiksniai

Džiugu, kad dializės disequilibrium sindromas šiandien pasitaiko vis rečiau – ypač todėl, kad nauji pacientai gydomi jau esant mažesnei karbamido koncentracijai kraujyje. Visgi kai kurie žmonės priklauso didesnei rizikos grupei, pavyzdžiui:

  • Senyvo amžiaus asmenys ir vaikai
  • Naujai pradėję dializę pacientai
  • Tie, kurie serga nervų sistemos ligomis, pavyzdžiui, patyrę insultą ar turintys polinkį traukuliams
  • Hemodialize gydomi ligoniai (šis sindromas nepastebimas atliekant peritoninę dializę)

Kaip išvengti šio sindromo?

Prevencinės priemonės pirmiausia taikomos pacientams, kurie patenka į didesnės rizikos grupę. Svarbu pradėti dializę palaipsniui ir laikytis švelnesnės taktikos. Veiksmingos gali būti tokios strategijos:

  • Pirmąją dializės procedūrą atlikti lėtai, ją ribojant iki maždaug dviejų valandų ir pasirinkus mažesnį kraujo tėkmės greitį
  • Pirmąsias kelias dienas dializę skirti dažniau, kad organizmas adaptuotųsi (vėliau dažnumas gali būti sumažinamas)
  • Naudoti infuziją su manitoliu

Gydymo galimybės

Pagrindinis gydymas – palengvinti simptomus. Jei pacientą vargina pykinimas ar vėmimas, skiriami atitinkami vaistai. Jei ištinka traukuliai, dializę reikia iškart nutraukti, taip pat gali būti reikalingi traukulių gydymo preparatai. Kitoms procedūroms lėtinamas dializės tempas ar mažinama jos intensyvumas, kad būtų sumažinta komplikacijų rizika.

Komentarų sekcija išjungta.