Dializuojamų pacientų niežėjimo priežastys ir gydymas

Niežulys – tai dažnas reiškinys, kylantis sergant sunkia inkstų liga ar atliekant dializę. Daugelį pacientų šis simptomas lydi nuolat ir stipriai apsunkina kasdienybę. Nors niežulio priežastys vis dar nėra iki galo aiškios, ši problema – itin dažna tarp žmonių, kurių inkstai dirba nepakankamai gerai.

Kaip dažnai sergantieji dializuojami patiria niežulį

Tyrimais nustatyta, kad su niežuliu susiduria beveik pusė dializuojamų pacientų. Didžiausias dėmesys buvo skirtas hemodializės dalyviams, tačiau mažiau žinoma apie tuos, kurie dar nepradėjo dializės ar renkasi peritoninę dializę. Taigi, iššūkį kelia ir duomenų trūkumas apie visas sergančiųjų grupes.

Kodėl pasireiškia niežulys

Nors tikslios šio nemalonaus pojūčio priežastys lieka neišaiškintos, išskiriamos kelios galimos teorijos:

• Manoma, kad dializė bei sunki inkstų liga sukelia lėtinį uždegimą, o organizme aptinkamas padidėjęs uždegimo žymenų kiekis gali pabloginti niežulį.
• Labai dažnai pacientai skundžiasi itin sausa oda, kuri yra viena iš galimų niežulio priežasčių.
• Neretai svarbų vaidmenį turi alergijos ar nervų sistemos pokyčiai.

Niežulio požymiai

Pacientai patiria stiprų ar net varginantį odos niežėjimą, kuris neretai suaktyvėja nakties metu ir gali sutrikdyti miegą. Labiausiai niežulys jaučiamas nugaros srityje, tačiau jis gali apimti ir kitas kūno vietas. Pastebėta, kad didesnis karštis šį simptomą dar labiau sustiprina.

Ar visi dializuojami pacientai kenčia nuo niežulio?

Nors niežulys yra dažnas, jis nepaliečia kiekvieno paciento. Yra nustatyti keli veiksniai, didinantys riziką:

• Nepašalintos toksinės medžiagos dėl nepakankamos dializės dažnai lemia stipresnį niežulį.
• Didesnis fosforo kiekis kraujyje, taip pat padidėjęs magnio ar aliuminio lygis, gali būti susiję su šiuo nemaloniu simptomu.
• Dažnai sergantiesiems pasireiškia padidėjęs prieskydinės liaukos hormono kiekis, kuris siejamas su kalcio, mineralų ir kaulų apykaitos sutrikimais.

Kaip galima sumažinti niežulį

Pirmas žingsnis – išsiaiškinti galimus rizikos veiksnius ir padidinti dializės efektyvumą, jei jis nepakankamas. Tokiu atveju rekomenduojama pratęsti dializės trukmę, padidinti kraujo tekėjimo greitį ar pasirūpinti tinkama dializės jungtimi. Kartais pagerinus šiuos parametrus paciento savijauta akivaizdžiai gerėja.

Jei dializės poreikis patenkintas, gydytojas gali įvertinti laboratorinius rodiklius. Padidėjus PTH arba fosforo kiekiui, kartais skiriami vitamino D analogai, mažai fosforo turinti dieta ar fosforo surišikliai. Koreguojant šiuos parametrus dažnai sumažėja nemalonūs pojūčiai.

Kai šios priemonės neveikia, prireikia medikamentinio gydymo. Dažniausiai skiriami antihistamininiai vaistai – seduojantys ar neseduojantys. Kai kuriais atvejais gali būti išbandyti antiepilepsiniai ar antidepresantai. Jei ir šie vaistai nepadeda, kaip galimybė gali būti taikoma ultravioletinių B spindulių šviesos terapija.