Divertikuliozės apžvalga

Divertikuliozė ir su ja susijusios būklės apibūdinamos terminu „divertikulinė liga“. Tai reiškia, kad storojoje žarnoje susiformuoja maži išsikišimai, vadinami divertikulais, bei galimi simptomai ar komplikacijos, kurios iš to gali kilti. Dažniausiai šie išsikišimai atsiranda vyresniems nei 40 metų žmonėms, o sulaukus 60-ies, juos turi daugiau nei pusė asmenų.

Kas slypi už divertikulinės ligos

Daugeliu atvejų divertikulai nesukelia jokių negalavimų, todėl dauguma jų turinčių žmonių apie tai nežino. Tačiau kartais divertikulai gali uždegti – vystosi divertikulitas. Ši būklė sukelia pilvo skausmą, pakilusią temperatūrą ar kraujavimą. Retais atvejais gali atsirasti rimtesnių komplikacijų: pūlinys, žarnų pratekėjimo sutrikimai ar net žarnos sienelės prakiurimas, bet tokios situacijos yra gana retos.

Anksčiau manyta, kad divertikulitas išsivysto dažnai, tačiau naujausi tyrimai rodo, jog uždegimas pasireiškia tik maždaug 5 % žmonių, kurių žarnyne yra divertikulų.

Kaip atrodo storoji žarna

Norint suprasti, kas vyksta sergant divertikulitu, verta žinoti storojo žarnyno sandarą. Storoji žarna apima gaubtinę žarną, tiesiąją žarną ir analinį kanalą. Gaubtinė žarna prasideda ten, kur baigiasi plonoji žarna, jos ilgis – apie 1,8 metro. Ji dalijama į keturias dalis: kylanti, skersinė, leidžiasi žemyn ir ima vingiuoti (sigminė dalis). Tiesioji žarna yra ta vieta, kur kaupiasi išmatos iki pasišalinimo.

Simptomai – kada verta sunerimti?

Pats divertikulų buvimas dažniausiai nepastebimas, nes nesukelia jokių nemalonių pojūčių. Dauguma žmonių sužino apie juos tik tuomet, kai juos aptinka planinės žarnyno apžiūros metu.

Visgi, jei uždegami divertikulai, atsiranda tokie simptomai kaip pilvo skausmas, karščiavimas. Kai kada gali pasireikšti kraujavimas iš tiesiosios žarnos, stiprus pilvo skausmas. Jeigu pastebimas kraujas išmatose, tai visada yra signalas pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei anksčiau to nėra buvę.

Kas lemia divertikulų atsiradimą?

Šaltiniai nėra tikri, kodėl žarnos sienelėje formuojasi divertikulai. Manoma, jog bėgant metams, storojo žarnyno sienelės vietomis silpnėja, todėl išsigaubia nedideli maišeliai – divertikulai. Dažniausiai jie formuojasi žarnyno gale, vadinamoje sigminėje dalyje.

Ankstesni tyrimai rodė, kad mažas skaidulų kiekis mityboje lemia divertikulų atsiradimą, tačiau ši nuomonė nebegalioja – vis dažniau mokslininkai pabrėžia genetinį polinkį, nors tai dar nėra aiškiai įrodyta. Kitas galimas veiksnys – padidėjęs spaudimas žarnyno viduje.

Priežastys, sukeliančios uždegimą

• Pakitusi žarnyno mikrobiotos sudėtis
• Mažas fizinis aktyvumas
• Antsvoris
• Rūkymas
• Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas
• Vartojami steroidiniai preparatai

Manoma, kad uždegimas gali kilti dėl išmatų sankaupų ar bakterinio disbalanso divertikule. Kol kas nėra patikimų būdų visiškai išvengti šios būklės formavimosi, tačiau galima sumažinti riziką keičiant gyvenimo būdą.

Kaip nustatoma diagnozė

Jeigu žmogus nesiskundžia simptomais, divertikulai dažniausiai lieka nepastebėti. Dažnai jie aptinkami, kai atliekama profilaktinė kolonoskopija. Pastarąja vis dažniau rekomenduojama atlikti vyresniems nei 45 metų žmonėms.

Atsiradus simptomams – pilvo skausmui ar kraujavimui – žarnyno būklei įvertinti gali būti atliekami tyrimai: kolonoskopija arba kompiuterinė tomografija. Kolonoskopijos metu pro tiesiąją žarną įvedamas lankstus instrumentas su kamera, kuri leidžia apžiūrėti žarnyną iš vidaus. Kompiuterinės tomografijos metu naudojami rentgeno spinduliai ir dažai, norint tiksliau įvertinti, ar nėra uždegimo, komplikacijų.

Gydymas – nuo gyvenimo būdo iki chirurgijos

Jeigu divertikulai nesukelia jokių negalavimų, jų gydyti nereikia. Daugeliu atvejų rekomenduojama į racioną įtraukti daugiau skaidulų, vaisių ir daržovių.

Esant divertikulitui, dažniausiai taikomas gydymas antibiotikais ir ramybe žarnynui. Dauguma žmonių juos vartoja namuose, tačiau sunkesniais atvejais gali būti reikalingas gydymas stacionare.

Kai divertikulitas komplikuojasi, pavyzdžiui, susiformuoja pūlinys, susiaurėja ar užsikemša žarnos, arba atsiranda prakiurimas, gali prireikti chirurginės intervencijos. Kartais šalinama pažeista žarnyno dalis ar kuriama žarnos atkarpos išvedimas per pilvo sienelę (stoma) bei išmatų rinkimas specialiame maišelyje.

Gyvenimo būdo pokyčiai ir išvados

Nemažai vyresnio amžiaus žmonių turi divertikulų, tačiau nesusiduria su jokiais simptomais. Pastaraisiais metais pasikeitė suvokimas apie jų uždegimo priežastis – neberekomenduojama vengti sėklų, riešutų ar spragintų kukurūzų. Dieta turėtų būti priderinta prie individualių poreikių, kad būtų išvengta nemalonių pojūčių.

Nedidelei daliai žmonių, kuriems vystosi divertikulitas, įprastai pakanka gydytis namuose, tačiau kai kurie atvejai reikalauja gydymo ligoninėje ar net operacijos. Laimei, dauguma pasveiksta visiškai, jei laikomasi rekomenduojamų gydymo metodų, įskaitant poilsį bei antibiotikus.

Paprasčiausiais gyvenimo būdo pokyčiais, tokiais kaip subalansuota mityba ir reguliarus judėjimas, galima sumažinti rimtesnių komplikacijų riziką turint divertikulų žarnyne.