Duano sindromas: svarbiausia informacija apie retą akių sutrikimą
Sužinokite, kaip DS valdymas ir tinkamos regėjimo priemonės gali pagerinti kasdienį gyvenimą bei sumažinti diskomfortą akims.
- Paskelbta
- Atnaujinta
- Skaitymo trukmė
- 1 min. skaitymo

Šiame straipsnyje
Nors šiuo metu DS nėra visiškai išgydoma, šią būklę galima valdyti ir sumažinti jos poveikį regėjimui kasdieniame gyvenime. Gydytojas padeda pasiekti, kad žiūrint tiesiai akys būtų kuo geriau suderintos, taip pat parenka priemones regėjimui apsaugoti.
Regėjimo korekcija ir pagalbinės priemonės
Dažnai regėjimo kokybę gali pagerinti tinkamai parinkti akiniai ar kontaktiniai lęšiai. Šios priemonės padeda sumažinti regėjimo skirtumus tarp abiejų akių ir leidžia lengviau sutelkti žvilgsnį.
Silpnosios akies stiprinimas
Kai kuriais atvejais vienos akies rega būna stipresnė nei kitos. Siekiant užkirsti kelią vadinamajam „tinginiaujančios akies“ atsiradimui, gydytojas gali rekomenduoti sveikesnę akį dengti specialiu pleistru. Tai skatina silpnesnę akį „dirbti“ aktyviau ir stiprėti.
Specialūs lęšiai ir laikysenos korekcija
Be paprastų akinių, kartais prireikia specialių lęšių, kurie padeda pakreipti žvilgsnį taip, kad galva būtų laikoma natūraliau. Taip sumažėja diskomfortas ir pagerėja laikysena kasdienėse veiklose.
Nuolatinė specialistų priežiūra
Reguliarūs apsilankymai pas akių gydytoją ypač svarbūs mažiems vaikams. Įprasta rekomenduoti konsultacijas kas 3–6 mėnesius, kad bet kokie regėjimo sutrikimai būtų pastebėti ir pradėti gydyti iš karto.
Kada reikalinga operacija?
Sunkesniais atvejais gali būti siūloma operacija, kurios metu paveiktų raumenų funkciją kompensuoja kiti akies raumenys. Ši procedūra paprastai negrąžina visiškai normalios akių judesių amplitudės, bet padeda sumažinti poreikį nuolat sukti galvą žiūrint į norimą objektą.

Dr. Indrė Žuklytė
Akių ligų specialistė
Akių ligų specialistė, dirbanti su įvairaus amžiaus pacientais. Domisi regėjimo sutrikimų ankstyva diagnostika, vaikų akių sveikata ir darbo aplinkos poveikiu regai. Akcentuoja holistinį požiūrį – sveikos gyvensenos ir technologijų balansą. Straipsniuose perteikia patirtį iš klinikinės praktikos, skatindama atsakomybę už savo sveikatą. Vertina prevenciją labiau nei gydymą ir tiki, kad paciento švietimas – svarbiausia gydymo proceso dalis.
Visi autoriaus straipsniaiInformacija yra šviečiamojo pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei simptomai kelia nerimą ar stiprėja, kreipkitės į gydytoją, o ūmiu atveju skambinkite 112.




