Efektyviausi būdai, kaip išvengti ir gydyti aknę vėžio gydymo metu

Onkologinis gydymas gali sukelti ne tik plaukų slinkimą ar virškinimo sutrikimus, bet ir įvairius odos pakitimus – ypač bėrimus ar spuogelius, vadinamus chemo spuogais. Šie odos pažeidimai gali būti tiek vos pastebimi, tiek itin ryškūs. Tačiau net ir lengvos formos chemo spuogai dažnai kelia nemalonių emocijų, nes, skirtingai nei kai kurie kiti šalutiniai gydymo reiškiniai, juos sunku paslėpti.

Kaip atsiranda chemo spuogai

Chemo spuogai ar odos bėrimai gydymo metu atsiranda dėl kelių priežasčių. Jų išsivystymą gali paskatinti patys chemoterapiniai vaistai, odos reakcijos į šalutinio poveikio mažinimui skirtas priemones ar steroidinius preparatus.

Nors šie spuogai teoriniškai gali išplisti bet kurioje kūno vietoje, dažniausiai jie pasirodo ant veido ir galvos odos. Paprastai odos pokyčiai pasimato per kelias dienas po chemoterapijos ar tam tikrų vaistų vartojimo.

Pavojingi simptomai

Staigus niežulys ar išplitę dilgėlinės tipo bėrimai gali rodyti alerginę reakciją į gydymą. Pajutus tokius simptomus būtina nedelsti ir pasitarti su gydytoju.

Chemo spuogų gydymo galimybės

Nors chemo spuogų išvaizda gali priminti paprastą aknę, jie reikalauja kitokių gydymo principų. Kaip gydyti, priklauso nuo bėrimo tipo, išplitimo ir stiprumo.

Pirmiausia apie bet kokius odos pakitimus pasakykite savo gydytojui. Esant poreikiui, būsite nukreipti pas dermatologą, kuris specializuojasi odos susirgimuose, susijusiuose su onkologiniu gydymu.

Gydymui gali būti skiriami geriamieji ar vietiniai (tepami) antibiotikų preparatai, pavyzdžiui, klindamicinas ar tetraciklinas. Kartais pakanka ir paprastų vaistinių priemonių be recepto, tačiau kiekvienu atveju tinka tik individualus sprendimas.

Patarimai jautrios odos priežiūrai

• Rinkitės švelnų, šarminių ar kvapiklių neturintį prausiklį, kuris nesudirgins odos.
• Nenaudokite priemonių nuo aknės, kurių sudėtyje yra salicilo rūgšties ar benzoilo peroksido – jos gydymo metu dažnai sukelia papildomą dirginimą.
• Prieš pradėdami naudoti naujas ar gydomąsias priemones, būtinai pasitarkite su gydytoju – kartais rekomenduojamos tik labai švelnios, drėkinančios priemonės.
• Stenkitės nuolat drėkinti odą – geriausiai tinka bekvapiai, sodrios konsistencijos kremai, tepami ryte, prieš miegą ir po prausimosi.
• Gerkite pakankamai vandens – drėgna oda lengviau atsigauna ir mažiau pažeidžiama.
• Venkite liesti ar spausti bėrimus – tai gali paskatinti infekciją ar paskleisti spuogelius didesniame plote.

Bet kokius pokyčius odos priežiūros rutinoje visada aptarkite su gydytoju – taip išvengsite papildomo sudirginimo ar alerginių reakcijų.

Kokie vaistai dažniausiai sukelia chemo bėrimus?

Tam tikri chemoterapiniai vaistai, ypač iš epidermio augimo faktoriaus receptorių (EGFR) inhibitorių grupės, gali itin dažnai sukelti spuoginius odos bėrimus.

Ar chemo spuogai praeina savaime?

Jeigu odos pažeidimai po gydymo užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, gydytojas stebės, ar nekyla uždegimo ar infekcijos požymių. Kartais gydymo planas gali būti koreguojamas, kad oda galėtų sugyti, sumažėtų komplikacijų rizika. Gydymo galimybės priklauso nuo to, kokio stiprumo yra odos pažeidimai.

Ar radiacija gali sukelti spuogus?

Spindulinė terapija dažniausiai sudirgina odą ir gali išprovokuoti bėrimą, tačiau tai nebūtinai bus aknė. Atsiradus odos pokyčiams švitinamos vietos srityje, būtina pasitarti su gydytoju ar dermatologu, kad būtų parinktas tinkamas gydymas.

Ką svarbu žinoti

Jei po chemoterapijos ar spindulinės terapijos pastebite net įprastam bėrimui nebūdingus pokyčius, paraudimą, lupimąsi, svarbu laiku kreiptis į medikus. Jie padės nustatyti, ar odos pakitimai tikėtini gydymo pasekmė, ir parinks geriausią būdą, kaip juos valdyti ar palengvinti.

Kilus nerimui dėl spuogų ar kitų odos reakcijų, visada aptarkite situaciją su gydytoju. Jis tiksliai paaiškins, kurie vaistai galėjo išprovokuoti odos pakitimus, ir patars, kaip efektyviai juos gydyti ar užkirsti kelią jų pasikartojimui ateityje.