Efektyvūs būdai, kaip apsisaugoti nuo bakterijų ir virusų viešuosiuose tualetuose

Viešosiose tualetuose retas kas pirmiausia nuleidžia dangtį, nepriklausomai nuo to, ar lankosi prekybos centre, ar biure. Tačiau ne visi žino, kokį vaidmenį tualeto nuleidimas gali turėti mikroorganizmų plitimui ore. Nauji tyrimai atskleidžia, kad tualeto nuleidimas, ypač kai dangtis atidarytas, sukelia pliūpsnį smulkių dalelių, galinčių paskleisti bakterijas ir virusus aplinkoje.

Kas daugiausia lemia mikroorganizmų gausą tualetuose

Remiantis naujausiais tyrimais Australijoje, viešieji tualetai gali būti tikra bakterijų ir virusų susikaupimo vieta. Analizuojant šimtus tyrimų iš įvairių šalių, paaiškėjo, kad tokį užterštumą dažniausiai lemia atviri tualetų dangčiai, netinkamas rankų plovimas, prastas valymas, nesandari kanalizacija ir neuždengtos šiukšliadėžės.

Nors nėra konkrečių atvejų, kai kas nors būtų užsikrėtęs per orą iš viešojo tualeto, būtent šios vietos dažnai tampa terpėmis, kuriose ligas sukeliantys mikroorganizmai gali išlikti ir plisti.

Kodėl higiena čia ypatingai svarbi

Bene didžiausia grėsmė kyla ne iš oro, o per rankų kontaktą – kai žmonės po tualeto neplauna rankų ir vėliau liečia įvairius paviršius. Tokiu būdu pasitaiko vadinamasis fekalinis-oralinis užsikrėtimo kelias. Tinkama rankų higiena ir dažnai liečiamų paviršių dezinfekcija – svarbiausi būdai apsisaugoti ne tik nuo COVID-19, bet ir kitų infekcijų.

Ar galima užsikrėsti COVID-19 viešajame tualete?

Pandemijos pradžioje daug kas baiminosi viešų vietų, ypač tualetų. Visgi Sveikatos apsaugos tarnybos nepateikė nei vieno atvejo, kai COVID-19 būtų perduotas per oro lašelius viešajame tualete. Nors mokslininkai virusą COVID-19 yra aptikę kai kurių ligonių išmatose, iki šiol nėra užfiksuota, kad jis būtų persiduodavęs per šiuos likučius kitiems asmenims.

Tyrimų duomenimis, nuleidžiant tualetą, taip pat vemiant ar naudojantis elektriniais rankų džiovintuvais, į orą patenka mikrodalelių, kuriomis teoriškai galėtų plisti infekciniai patogenai. Tačiau praktikoje tikimybė susirgti tokiu būdu išlieka labai maža.

Kokios yra pagrindinės apsaugos priemonės?

Pagrindinis būdas išvengti užsikrėtimo viešajame tualete – elementari rankų higiena. Rankų plovimas su muilu ir vandeniu bent 20 sekundžių reikšmingai sumažina infektinių agentų perdavimo riziką. Jeigu tualetas gerai prižiūrimas, bebūnate dėvėję kaukę ar ne, užsikrėtimo galimybė COVID-19 infekcija yra maža.

Kaip apsaugoti save nuo tualetinių infekcijų

Tokios bakterijos kaip E. coli, Shigella ar virusai, pavyzdžiui, norovirusas, viešuosiuose tualetuose gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų: vėmimą, viduriavimą, karščiavimą, pilvo skausmus. Neapdorojus ilgalaikio skysčių netekimo, gresia dehidratacija, kuri ypač pavojinga vaikams ir vyresniems žmonėms. Todėl išgėrimas pakankamo kiekio skysčių – vandens ar sultinio, padeda atstatyti skysčių balansą.

Svarbiausi patarimai lankantis viešuosiuose tualetuose

• Su savimi turėkite rankų dezinfekcinio skysčio ar servetėlių – tai pagelbės, jei pritrūks muilo ar vandens.
• Siekite kuo trumpiau užsibūti viešajame tualete – stenkitės neviršyti 15 minučių.
• Prieš nuleisdami tualetą visada uždenkite dangtį – taip sumažinsite mikrodalelių pliūpsnį.
• Nesinaudokite telefonu, nevalgykite ir nerūkykite tualeto kabinoje.
• Laikykitės saugaus atstumo nuo kitų naudojimosi metu – venkite perpildytų tualetų.
• Prisiminkite: po kiekvieno apsilankymo rankas plaukite ne trumpiau nei 20 sekundžių su muilu ir vandeniu.

Apibendrinant, nors viešieji tualetai gali atrodyti potenciali rizikos vieta, atsakingas higienos laikymasis užtikrina, kad rizika užsikrėsti infekcijomis išliks minimali. Vienas efektyviausių būdų apsaugoti save – rankų higienos įpročiai ir dėmesys švariems paviršiams.