Egzema: tipai, simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas

Egzema – tai bendra sąvoka kelioms odos ligoms, kurios dažnai pasireiškia uždegimu, sausumu, niežėjimu bei bėrimu. Šios būklės simptomai ir atsiradimo priežastys gali būti gana skirtingos. Susipažinkime su pagrindiniais egzemos tipais, priežastimis, rizikos veiksniais, gydymu, ir būdais, kaip su šia liga gyventi lengviau.

Egzemos rūšys

Egzema apima įvairius odos sutrikimus, kurių kiekvienas pasižymi skirtingais simptomais ir atsiradimo mechanizmais. Nors dažniausiai kalbama apie atopinį dermatitą, yra ir kitų ne mažiau svarbių egzemos formų.

• Atopinis dermatitas

  Dažniausiai sutinkamas egzemos tipas, prasidedantis nuo ankstyvos vaikystės. Dažnai jį lydi kitos alerginės būklės, tokios kaip astma ar šienligė. Odos sausumas, paraudimas ir niežulys būdingas šiai ligai, o simptomai gali periodiškai paūmėti.

• Kontaktinis dermatitas

  Bent kartą gyvenime šį tipą patiria beveik visi. Jis kyla, kai oda reaguoja į dirgiklį ar alergeną. Kontaktinis dermatitas skirstomas į dvi pagrindines rūšis:

  • Dirginamasis dermatitas atsiranda po kontakto su muilais, valikliais, parfumuotomis kosmetikos priemonėmis, metalais ar pramoninėmis cheminėmis medžiagomis.
  • Alerginis dermatitas išsivysto po sąlyčio su medžiagomis, kurioms žmogus jautrus, pavyzdžiui, nikelio, latekso, parfumuotų produktų ar augalų. Kartais reakciją sukelia net stipri saulė.

• Dishidrotinė egzema

  Ši forma retesnė ir dažniausiai pasireiškia smulkiomis pūslelėmis ant delnų, pėdų ar šoninių pirštų paviršių. Priepuolius dažnai išprovokuoja prakaitavimas ar sąlytis su metalais.

• Neurodermitas

  Būdingas viena ar dvi stipriai niežtinčios odos vietos, dažniausiai kaklo, rankų ar kojų srityje. Polinkį šiai formai turi žmonės, kurių oda labai sausa, kurie jau serga egzema ar patiria daug streso, nerimo.

• Nummulinė egzema

  Apvalūs, į monetą panašūs odos pažeidimai dažnai atsiranda po traumų, įbrėžimų ar įgėlus vabzdžiui. Didesnė rizika tiems, kuriems būdingas atopinis dermatitas ar alergijos.

• Seborėjinis dermatitas

  Ankščiausiai pastebimas galvos plaukuotoje dalyje (pleiskanos), tačiau gali atsirasti ir kitose vietose, kur gausu riebalinių liaukų – nosies, antakių, krūtinės srityje. Ši forma siejama su kitais odos uždegimais.

• Stazinė egzema

  Dažnai atsiranda apatinėse kojų dalyse tiems, kurių kraujotaka sutrikusi. Nepakeliamas niežėjimas, bėrimas, o priežastis – ne paveldimumas, bet kraujo sąstovis ir gyvenimo būdas, tokie kaip per mažas fizinis aktyvumas ar antsvoris.

Kas sukelia egzemą?

Nustatyti tikslų egzemos atsiradimo mechanizmą kol kas sudėtinga, tačiau jos vystymuisi įtakos turi keletas veiksnių:

• Imuninės sistemos reakcijos į dirgiklius
• Sutrikęs odos barjeras, pro kurį lengviau į odą patenka alergenai, o drėgmė greičiau išgaruoja
• Polinkis alerginėms ligoms šeimoje

Egzema nėra užkrečiama liga – ja negalima užsikrėsti nuo kito žmogaus.

Pagrindiniai rizikos veiksniai

Egzemos riziką padidina daugelis kasdienio gyvenimo ir genetinių aplinkybių:

• Nuolat jautri ar labai sausa oda
• Alergizuojančių kūno ar plaukų priežiūros priemonių naudojimas
• Maisto alergijos
• Gyvenimas itin drėgnoje, šaltoje arba karštoje ir tvankioje aplinkoje
• Šeimoje yra egzema sergančių žmonių

Vaikai dažniausiai suserga iki penktųjų metų. Dauguma jų išauga šią ligą, tačiau suaugę egzema dažniau pasireiškia jauniems suaugusiems ir vyresniems nei 50 metų amžiaus.

Egzemos paūmėjimo priežastys

Egzemos simptomų paūmėjimą išprovokuoja uždegiminė imuninės sistemos reakcija į skirtingus dirgiklius. Reakcijos stiprumas ir pobūdis kiekvienam žmogui kitoks.

• Paveldimumas ir šeimos istorija
• Imuninės sistemos jautrumas
• Perteklinis odos sausumas
• Nerimas, stresinės situacijos
• Oro sąlygos – šaltas, drėgnas ar karštas oras
• Alergenai iš aplinkos ar buities produktų
• Sąlytis su sintetinėmis medžiagomis, plastiku ar tabaco dūmais

Paūmėjimus gali sukelti tam tikri būdingi kasdienybės veiksniai: žiedadulkės, šiurkščios vilnonės medžiagos, staigus temperatūros pokytis, augintinių kailio likučiai, dulkių erkės, infekcijos, prakaitavimas, kvapiosios medžiagos ar kai kurie maisto produktai (pavyzdžiui, žemės riešutai, pieno produktai, kiaušiniai).

Kaip apsisaugoti nuo paūmėjimų?

• Reguliariai drėkinkite odą specialiais kremais
• Venkite staigių temperatūros ar oro drėgnumo pokyčių
• Nepersistenkite su fizine veikla – stenkitės neperkaisti, venkite gausaus prakaitavimo
• Valkite tik švelnius, nešiaušiančius drabužius
• Stebėkite, ar tam tikri maisto produktai neprovokuoja simptomų – jų venkite
• Naudokite oro drėkintuvą namie
• Valdykite stresą, daugiau laiko skirkite poilsiui
• Specialiai kūdikiams rekomenduojama maitinti tik motinos pienu bent tris mėnesius (geriausia – iki pusės metų ar ilgiau), kad rizika sirgti egzema sumažėtų
• Saugokite kūdikius nuo augintinių plaukų, dulkių erkių ir pelėsių

Egzema ir psichikos sveikata

Nors stresas, nerimas ar depresija tiesiogiai nesukelia egzemos, jie gali pabloginti būklę, paskatindami uždegimines reakcijas. Be to, nuolatiniai niežulys bei bėrimai gali atsiliepti emocinei būsenai. Tyrimai rodo, kad su egzema gyvenantys asmenys dažniau patiria depresiją ar nerimo sutrikimus, o vaikai net kelis kartus dažniau kenčia nuo dėmesio ar emocinių sunkumų.

Psichologinės sveikatos stiprinimui rekomenduojama medituoti, mankštintis, leisti laiką gamtoje. Jeigu simptomai užsitęsia, verta kreiptis į specialistus dėl emocinės pagalbos.

Egzemos diagnozė

Konkretus tyrimas, kuris patvirtintų egzemą, neegzistuoja. Diagnozė nustatoma remiantis ligos istorija ir odos apžiūra. Kartais atliekami alerginiai mėginiai, ypač vaikams.

Diagnozavus egzemą, verta pasiteirauti apie sau tinkamas drėkinamąsias priemones, ar reikėtų keisti naudojamus higienos ar skalbimo produktus, ar tam tikri maisto produktai gali pabloginti savijautą.

Kaip atskirti egzemą nuo kitų ligų?

Egzema dažnai painiojama su psoriaze. Abi ligos pasireiškia bėrimu, tačiau psoriazė – autoimuninė ir skatina pernelyg greitą odos ląstelių augimą. Psoriazė dažniau pažeidžia galvos odą, alkūnes, kelius, sėdmenis ir veidą, o egzema būdingesnė užpakalinėje kelių ar alkūnių pusėje. Egzemos niežulys paprastai stipresnis, o saulė psoriazei gali būti naudinga, tačiau egzemai dažnai daro priešingą poveikį.

Egzemos gydymas

Pagrindinis pagalbos tikslas – mažinti niežėjimą ir uždegimą, kad liga neprogresuotų ir neatsirastų komplikacijų. Svarbu prižiūrėti odą, skirti laiko asmeninei higienai bei pasirinkti tinkamas gydymo priemones.

Vaistai ir medicininiai metodai

• Gydytojo paskirti išoriniai kortikosteroidų tepalai mažina uždegimą ir niežėjimą.
• Esant infekcijai, skiriami antibiotikai.
• Kitos alternatyvos: deguto preparatai, fototerapija (gydymas ultravioletiniais spinduliais), kai kurie imuninę sistemą veikiantys vaistai ar biologiniai preparatai.
• Kartais skiriami uždegimą mažinantys vaistai arba naujos kartos kremai bei tepalai, skirti tik trumpalaikiam naudojimui.

Drėkinantys kremai ir losjonai

Odai su polinkiu į egzemą labiausiai tinka riebiniai, kvapiklių ar dažiklių neturintys kremai. Geriausi drėkikliai yra “riebūs” – jie sudaro apsauginį sluoksnį ir nepraleidžia dirgiklių. Losjonai, turintys daug vandens ar konservantų, gali dirginti, tačiau saugiausi tie, kuriuose yra avižų, sviestmedžio, alavijo, glicerino, hialurono rūgšties ar niacinamido. Hipoalerginiai produktai yra ypač tinkami jautriai odai.

Alternatyvūs metodai

• Savaiminė hipnozė, meditacija, biofeedback terapija padeda sumažinti niežėjimą ir įtampą.
• Vitamino D papildai ar ryžių sėlenų nuoviras gali būti naudingi, bet pirmiausia verta aptarti su gydytoju.
• Kūdikių priežiūrai svarbus reguliarus maudymas šiltame vandenyje, tepant odą tirštais drėkinamaisiais kremais du kartus per dieną, vengiant šiurkščių audinių bei temperatūrų svyravimo.

Gyvenimas ir kasdienybė su egzema

Nors egzema gali sukelti komplikacijų, tinkama kasdienės priežiūros strategija padeda išvengti paūmėjimų ir psichologinių sunkumų. Yra keletas paprastų būdų, kaip palengvinti simptomus bei užtikrinti odos sveikatą.

Mityba

Svarbu vengti uždegimą skatinančių produktų, tokių kaip raudona mėsa, perdirbta mėsa, kepti patiekalai, rafinuoti miltai, gausiai cukruoti užkandžiai ar gėrimai, transriebalai. Gali būti naudinga pasirinkti individualų mitybos planą, stebint, kaip organizmas į jį reaguoja.

Vartokite daug vandens – drėgmės trūkumas odai kenkia labiausiai.

Fizinis aktyvumas

• Kai kuriems žmonėms svorio mažinimas sumažina simptomus.
• Venkite karšto oro, rinkitės laisvus medvilninius rūbus ir po treniruočių prauskitės šaltu ar drungnu vandeniu.
• Nepamirškite drėkinti odos prieš ir po sporto.

Namų priežiūra

• Kremus ir tepalus naudokite kelis kartus per dieną, ypač po maudymosi.
• Naudingi ir paprasti ingredientai: glicerinas, karbamidas ar pieno rūgštis padeda atstatyti odos drėgmę.
• Vietoje įprastų kremų galima naudoti vazeliną ar mineralinį aliejų.
• Koloidinės avižos papildas voniai slopina niežėjimą ir saugo odą.
• Drėgnieji tvarsčiai ar tvarsliava padidina kremų veiksmingumą, malšina niežulį.
• Naudojamas ir deguto tepalas, nors dėl kvapo ir tekstūros jis tinka ne visiems.
• Kalaminas gali būti laikomas šaldytuve – šaltas, tepamas ant niežtinčių vietų.
• Naudokite oro drėkintuvą ypač žiemą, kai namų oras sausas.
• Aplinkai jautri oda reikalauja švelnių, natūralių, pralaidžių drabužių ir nuolatinio drėkinimo.

Kaip malšinti niežulį?

• Dėkite šalto vandens kompresą ant niežtinčios vietos.
• Užuot kasę, švelniai tapšnokite ar paglostykite odą.
• Išsimaudykite obuolių acto tirpale ar vonioje su koloidinėmis avižomis.
• Apsirenkite minkštais, pralaidžiais drabužiais.
• Stenkitės neliesti šiurkščių paviršių, pvz., kilimų ar žolės.
• Drėkinkite dienos metu priemonėmis su keramidu.

Išlaidos

Kiekvieno sergančiojo išlaidos, susijusios su egzema, vidutiniškai gali siekti kelis šimtus ar net kelis tūkstančius eurų per metus, priklausomai nuo būklės sunkumo ir gydymo priemonių poreikio.

Kaip sekasi įveikti egzemą?

Turint omenyje, kad tikslios egzemos priežastys nėra aiškios, pagrindinė strategija – kuo geriau valdyti simptomus ir vengti provokuojančių veiksnių. Daugelis vaikų su amžiumi ligą išauga, tačiau kiti gali su ja susidurti ilgus metus. Kartais būklė pagerėja savaime, o kai kada paūmėjimai pasikartoja. Svarbiausia – atrasti sau tinkamą gydymo ir kasdienės priežiūros derinį, vengti uždegimą skatinančio maisto ir streso.

Ką reikėtų prisiminti?

Palaikykite sveiką ir subalansuotą gyvenimo būdą – ši taisyklė padeda valdyti egzemą. Būkite atsargūs su dirginančiomis cheminėmis medžiagomis, šiurkščiais audiniais, stresu bei užtikrinkite, kad oda visada būtų gerai drėkinama. Jei simptomai ilgą laiką nesikeičia ar ryškėja – būtina pasitarti su gydytoju.