Eozinofilinis ezofagitas: simptomai, priežastys, diagnostika, gydymas

0
8

Eozinofilinė ezofagitas (EoE) – tai lėtinė stemplės liga, kai joje kaupiasi per daug tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių – eozinofilų. Jie sukelia uždegimą ir trikdo stemplės veiklą, dažnai apsunkindami ar net skausmingą rijimą. Dažniausiai ši liga susijusi su maisto ir aplinkos alergenais, tačiau gali išsivystyti ir dėl kitų veiksnių.

Rizikos veiksniai ir aplinkybės

Eozinofilinis ezofagitas nesirtyja visiems vienodai. Yra keletas faktorių, kurie lemia, kam ši liga išsivysto dažniau:

  • Dulkių erkės, žiedadulkės, pelėsiai bei kiti aplinkos alergenai gali tapti ligos provokatoriais.
  • Atopinis ar alerginis rinitas, kitaip dar vadinamas šienlige, dažnas tarp EoE sergančių – ją turi beveik pusė pacientų.
  • Astma yra nustatoma maždaug ketvirtadaliui sergančių šia liga.
  • Atopinis dermatitas arba egzema irgi neretas palydovas, apie 25% pacientų turi ir ją.
  • Ligą dažniau turi vyrai nei moterys.
  • Didesnė tikimybė susirgti kyla, jei šeimoje jau pasitaikė tokių atvejų.
  • Gyvenimas vėsiame ar sausame klimate siejamas su didesniu ligos paplitimu.
  • Dažniausiai paūmėjimai pastebimi pavasarį, vasarą ar rudenį.

Eozinofilinės ezofagito nustatymas

Daugelis simptomų sutampa su gastroezofaginio refliukso liga, todėl iš pradžių būtina atmesti kitas priežastis. Diagnostinis procesas apima:

  • Išsamų pokalbį apie jūsų mitybą ir kasdienius įpročius: kokių produktų vengiate, kaip ruošiate maistą, kad būtų lengviau nuryti.
  • Medicinos istorijos ir gretutinių alerginių ligų, kaip astma, alergijos ar egzema, įvertinimą.
  • Šeimos ligų istorijos patikslinimą: ar artimi giminaičiai turi panašių bėdų.
  • Jei yra pagrindo įtarti EoE, paskiriami papildomi tyrimai.

Dažniausiai liga nustatoma naudojant endoskopiją: lankstus vamzdelis su kamera įvedamas per burną, kad gydytojas galėtų apžiūrėti stemplę ir įvertinti, ar yra pokyčių – uždegimo, blyškių dėmių, siaurėjimo ar žiedų.

Atliekant endoskopiją dažnai paimama biopsija – mažas stemplės gleivinės gabalėlis ištyrimui mikroskopu. Tai leidžia suskaičiuoti eozinofilus ir patvirtinti diagnozę.

Papildomai gali būti paskirti kraujo tyrimai, kurie padeda nustatyti padidėjusį eozinofilų kiekį arba alergijas rodančius baltymus. Kartais atliekami odos dūrio testai, siekiant nustatyti, kuriems alergenams esate jautrūs.

Dar vienas galimas tyrimas – stemplės kempinės testas. Jūs nurijate kapsulę su kempine, kurią, patekus į skrandį, gydytojas iškelia per stemplę, surinkdamas gleivinės pavyzdį.

Pirmieji žingsniai po diagnozės

Sužinojus diagnozę natūraliai gali pasireikšti tiek palengvėjimas, tiek nerimas. Dažniausiai ligos valdymas vyksta bendradarbiaujant su įvairiais sveikatos specialistais, kad pagerėtų savijauta ir būtų pažaboti simptomai.

Kokia komanda rūpinasi jūsų gydymu?

  • Gastroenterologas – pagrindinis specialistus, gydantis šią ligą.
  • Alergologas – padeda nustatyti bei valdyti alergines priežastis.
  • Otolaringologas – tikrina, ar nėra kitų ausų, nosies, gerklės problemų.
  • Slaugytojas su aukštesniu išsilavinimu padeda koordinuoti gydymą.
  • Vidaus ligų gydytojas sprendžia sudėtingas ar gretutines būkles.
  • Šeimos gydytojas rūpinasi bendra sveikata ir priežiūra.
  • Mitybos specialistas padeda pritaikyti dietą ir rasti maistinių medžiagų pakaitalus.

Eozinofilinės ezofagito gydymas

Šiai ligai išgydyti nėra, tačiau šiuolaikinis gydymas padeda mažinti stemplės uždegimą ir valdyti simptomus. Dažniausiai naudojamos dvi taktikos: mitybos keitimas ir vaistai. Neretu atveju tenka išbandyti kelis gydymo būdus, kol randamas tinkamiausias sprendimas.

Mityba ir eliminacinės dietos

Vienas iš pirmų žingsnių gydant EoE – eliminacinė dieta. Jūs laikinai pašalinate iš mitybos tam tikrus produktus, kurie galėtų sukelti simptomus. Po kelių savaičių palaipsniui juos vėl įvedate po vieną, stebėdami, ar simptomai sugrįžta. Verta vesti maisto dienoraštį – taip lengviau pastebėti, kurie maisto produktai provokuoja paūmėjimus.

Simptomai ne visada pasireiškia iškart suvalgius netoleruojamą maistą – kartais padidintas jautrumas paaiškėja tik po keleto savaičių, todėl kantrybė ypač svarbi.

Kai kuriais atvejais užtenka pašalinti netoliaruojamus produktus – kitiems prireikia medikamentinio gydymo ar papildomų procedūrų.

Pagrindinės vaistų grupės

  • Protonų siurblio inhibitoriai (PSI): mažina rūgštingumą skrandyje. Kai kuriems pacientams sumažina refliukso simptomus, tačiau ne visiems būdingi dideli pokyčiai. Jei jaučiatės geriau vartodami PSI, gydytojas gali rekomenduoti pakartotinį endoskopinį tyrimą.
  • Kortikosteroidai: tai vaistai (pavyzdžiui, budezonidas ar flutikazonas), kurie mažina uždegimą. Budezonidas paprastai geriamas skysčio pavidalu, flutikazonas naudojamas kaip inhaliatorius, tačiau vaistas nuryjamas, o ne įkvepiamas. Kai kuriais atvejais skiriamas geriamas prednizolonas. Inhaliaciniai ar skysti steroidai dažniausiai sukelia mažiau šalutinių poveikių nei geriamosios tabletės.
  • Monokloniniai antikūnai: Dupilumabas gali būti skiriamas vyresniems nei 1-erių metų vaikams (nuo 15 kg svorio) ir suaugusiems. Šis preparatas, leidžiamas po oda, veikia blokuodamas uždegimą sukeliančias medžiagas ir palengvina simptomus.

Kiti gydymo būdai ir procedūros

  • Endoskopinė pagalba: jeigu stemplėje įstringa maistas, gydytojui gali tekti jį šalinti naudojant endoskopą.
  • Stemplės praplatinimas: kai stemplė susiaurėja, gali tek įtaikyti šią procedūrą – balionu išplečiamas pratekėjimas. Dažniausiai procedūra atliekama endoskopijos metu.

Kasdieniai patarimai ir pagalba

Nors natūralūs ar alternatyvūs gydymo būdai šios ligos neišgydo, gyvenimo būdo pokyčiai gali sumažinti nemalonius pojūčius.

  • Palaikykite optimalų kūno svorį – antsvoris pilvo srityje didina spaudimą skrandyje ir skatina rūgšties patekimą į stemplę.
  • Stenkitės identifikuoti ir vengti produktų ar gėrimų, kurie jums sukelia simptomus.
  • Miegokite taip, kad viršutinė kūno dalis būtų kilstelėta – pavyzdžiui, po lovos kojomis po galva padėkite kelis blokus ar specialią pleištinę pagalvę. Tai sumažina rūgšties kilimą iš skrandžio į stemplę.

Ko vengti sergant eozinofiliniu ezofagitu

Dažniausi paūmėjimus provokuojantys maisto produktai – pienas ir jo produktai, kiaušiniai, soja, kviečiai, žuvis, jūros gėrybės. Kiekvienam žmogui jie gali būti skirtingi, todėl maisto dienoraščio pildymas padeda atrasti savo asmeninius rizikos veiksnius.

Neretai reakcija į prastai toleruojamą maistą pasireiškia ne iškart, todėl svarbu neskubėti ir atlikti pokyčius sistemingai, stebint savo organizmą.

Galimos komplikacijos

Ilgainiui eozinofilinis ezofagitas gali sukelti stemplės randėjimą, dėl ko sumažėja jos spindis. Tokie pokyčiai gali sukelti maisto strigimą ar net užspringimą. Uždegimas didina ir gleivinės įplyšimo riziką, kuri gali atsirasti net paprasto vėmimo metu ar gydytojui atliekant tyrimus.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

  • Jei ryjimas taip pasunkėja, kad tampa sunku nuryti net skysčius;
  • Pastebite staigų, neplanuotą svorio kritimą;
  • Dažnai vemiate ar jaučiate stiprų skausmą pilvo srityje;
  • Atsiranda maisto strigimo ar kvėpavimo sunkumų.

Kaip gyventi su eozinofiliniu ezofagitu?

Vienas svarbiausių žingsnių – nuosekliai keisti mitybos įpročius, identifikuoti ir vengti simptomus provokuojančių produktų. Dirbdami su dietologu ar mitybos specialistu, galite išmokti, kaip praturtinti savo meniu alternatyviais, sveikais produktais.

Kai kurie žmonės su EoE yra patyrę nemalonių pojūčių, kai ryti tampa baisu. Tokiais atvejais gali išsivystyti baimė valgyti ir psichologiniai sunkumai. Jei pastebite nerimą, susijusį su valgymu ar liga, naudinga pasitarti su psichikos sveikatos specialistu.

Aplinkiniai taip pat turėtų būti informuoti apie jūsų būklę, ypač jei jie padeda ruošti maistą – taip bus lengviau išvengti atsitiktinių paūmėjimų.

Vaistus būtina vartoti taip, kaip paskyrė gydytojas. Jei kyla nepatogumų dėl jų vartojimo ar šalutinių reiškinių, aptarkite su gydytoju galimus sprendimus.

Prognozė ir ligos valdymas

Eozinofilinė ezofagitas – lėtinė liga, kuri neišgydoma, tačiau dažnai sėkmingai valdoma tinkamu gydymu ir gyvenimo būdo pakeitimais. Ši liga nepadidina rizikos susirgti stemplės ar gerklės vėžiu.

Ar galima išvengti ligos?

Ligos išvengti kol kas neįmanoma. Tačiau, jei žinote, kad šeimoje jau buvo tokių atvejų ar anksčiau pasireiškė susiję simptomai, juos pastebėjus verta nedelsti ir kreiptis pagalbos. Tai padeda užkirsti kelią komplikacijoms ar pablogėjimui.

Eozinofilinio ezofagito esmė

Ši liga – nuolatinė, tačiau daugybė sergančių mokosi ją sėkmingai valdyti. Svarbiausia – tinkama diagnostika, individualiai suderinta mityba ir, jei reikia, vaistai, kurie padeda kontroliuoti uždegimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Komentarų sekcija išjungta.