Erkinis encefalitas: simptomai ir prevencija

Erkinis encefalitas yra pavojinga virusinė liga, kurią perduoda erkių įkandimai. Ši infekcija gali sukelti smegenų dangalų uždegimą. Tai gali turėti ilgalaikių pasekmių ar net lemti mirtį.

Lietuva yra viena iš Europos šalių, kurioje sergamumas erkiniu encefalitu yra didžiausias. Norint apsisaugoti nuo šios ligos, svarbu žinoti jos simptomus ir efektyvias prevencijos priemones.

Šiame straipsnyje bus pateikta informacija apie pagrindinius erkinio encefalito aspektus. Tai padės geriau suprasti šią rimtą virusinę infekciją. Taip pat bus pateikti būdai, kaip tinkamai ją profilaktiškai apsaugoti.

Kas yra erkinis encefalitas

Erkinis encefalitas yra sunki virusinė infekcija, kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą. Šį virusą perduoda erkės, užsikrėtusios jo sukėlėju. Inkubacinis periodas erkinio encefalito trunka vidutiniškai 7–14 dienų.

Viruso poveikis organizmui

Virusas patenka į organizmą per erkės įkandimą. Jis gali sukelti smegenų uždegimą. Dėl to pasireiškia įvairūs simptomai.

Šie simptomai gali būti galvos ir raumenų skausmai, pykinimas, aukšta temperatūra. Taip pat pusiausvyros sutrikimai, dusulys, bendras nuovargis, paralyžius.

Erkinio encefalito paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje apie ketvirtadalis erkių gali būti viruso nešiotojos. Seriamumas erkiniu encefalitu yra vienas didžiausių Europoje. Virusas gali mutuoti ir prisitaikyti prie skirtingų sąlygų.

Todėl užkrečiamasis erkinis encefalitas išlieka rimta visuomenės sveikatos problema.

Kaip užsikrečiama erkiniu encefalitu

Pagrindinis būdas užsikrėsti erkiniu encefalitu yra įsisiurbusi užkrėsta erkė. Europos ir Lietuvos regionuose šį virusą dažniausiai platina Ixodes ricinus erkės. Tačiau erkių įkandimo nėra vienintelis užsikrėtimo šaltinis. Virusą galima įgyti ir vartojant nevirintą pieną ar jo produktus, gautus iš užsikrėstų gyvulių.

Tyrimai rodo, kad erkių įkandimas yra atsakingas už 15-62% visų erkinio encefalito atvejų. Tuo tarpu užsikrėtimas nevirinto pieno produktų vartojimo būdu siekia iki 1-2% visų užsikrėtimo atvejų. Laimei, virusas sunaikinamas jau po 2 minučių verdant pieną.

Statistika rodo, kad rizika užsikrėsti erkėmis įvairiuose endeminiuose regionuose svyruoja nuo 1:25 iki 1:1000. Tad ypač svarbu būti atsargiems ir visada patikrinti save bei artimuosius po buvimo gamtoje.

Prevencijos priemonės

• Dėvėti šviesią, uždarą aprangą ir aukštus kojų apsauginius apdarus.
• Naudoti erkių atbaidančias priemones.
• Atidžiai apžiūrėti kūną ir pašalinti erkę, jei ją aptinkate.

Nors vakcinacija yra efektyvus būdas išvengti erkinio encefalito, net ir paskiepyti asmenys turėtų išlikti budrūs ir laikytis kitų prevencinių priemonių erkių sezono metu.

Erkinio encefalito simptomai ir stadijos

Erkinis encefalitas, dar vadinamas meningoencefalitu, dažniausiai pasireiškia dviem bangomis. Pirmoji fazė pasižymi nespecifiniais simptomais, kaip karščiavimas ir silpnumas. Galvos ir raumenų skausmai taip pat būna svarbūs.

Po tam tikro laiko gali prasidėti antroji fazė. Šioje fazėje pasireiškia centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai.

Pirmosios ligos fazės požymiai

Erkinio encefalito pradžioje pasireiškia nespecifiniai simptomai. Jie panašūs į peršalimo ar gripo požymius. Pacientai dažnai skundžiasi karščiavimu ir bendru nuovargiu.

Galvos ir raumenų skausmai taip pat būna svarbūs. Ši pirmoji fazė trunka apie 1-2 savaites.

Antrosios bangos simptomai

Po pagerėjimo gali prasidėti antroji fazė. Šio metu pasireiškia rimtesni simptomai. Stiprus galvos skausmas ir sąmonės sutrikimai yra svarbūs.

Traukuliai, koordinacijos ir pusiausvyros problemos taip pat būna svarbūs. Šie požymiai paprastai trunka 1-2 savaites.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į pirmuosius simptomus. Net apie 80% sergančių žmonių patiria šį dvibangį scenarijų. Todėl laiku kreiptis medicininės pagalbos yra būtina.

Rizikos grupės ir pavojingi sezonai

Erkinis encefalitas yra didelis sveikatos problemas Lietuvoje. Žmonės, kurie dažnai būna gamtoje, kaip ūkininkai, miškininkai, medžiotojai, yra dažniausiai pažeidžiami. Tačiau miesto parkuose taip pat gausu erkių.

Erkių aktyvumas Lietuvoje trunka nuo pavasario iki rudens. Senesniems žmonėms liga dažnai pasireiškia sunkiau.

• Didžiausia rizika susirgti erkiniu encefalitu kyla žmonėms, kurie dažnai būna gamtoje – ūkininkams, miškų darbuotojams, medžiotojams.
• Erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje trunka nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
• Vyresnio amžiaus žmonės yra ypatingai pažeidžiama rizikos grupė, kadangi jiems liga dažnai pasireiškia sunkesniais simptomais.

Siekiant apsisaugoti nuo erkinio encefalito, svarbu žinoti rizikos grupes ir pavojingus sezonus. Tada galėsime laiku imti prevencinių priemonių, kaip vakcinaciją.

Erkinio encefalito diagnostika

Erkinio encefalito diagnozė remiasi paciento simptomais ir laboratorinių tyrimų. Šie tyrimai yra būtini, nes ankstyvuoju etapu simptomai gali būti nespecifiniai. Jie sunkiai atskirti nuo kitų užkrečiamųjų ligų.

Laboratoriniai tyrimai

Kraujo ir smegenų skysčio tyrimai yra svarbūs. Specifinių antikūnų prieš erkinio encefalito virusą (IgM ir IgG) nustatymas serume yra pagrindinis metodas. IgM antikūnai aptinkami 3-5 dienomis nuo ligos pradžios, o IgG – po 7-10 dienų.

Imunoglobulinų nustatymas

Imunoglobulinų M ir G klasės (IgM ir IgG) nustatymas serume patvirtina diagnozę. Šie tyrimai rodo, ar pacientas yra infekuotas ir kokiame etape. IgM antikūnai rodo neseniai infekavimąsi, o IgG – ankstesnę infekciją ir imuninį atsaką.

Erkinio encefalito diagnostika yra svarbi. Ji nustato ligos pobūdį ir parodo, ką pasirinkti gydymui. Laiku atlikti tyrimai ir jų rezultatų interpretacija yra būtina užtikrinti paciento sveikimą.

Ligos komplikacijos ir pasekmės

Erkinis encefalitas yra rimta sveikatos problema Lietuvoje. Jis gali sukelti sunkias komplikacijas ir ilgalaikes pasekmes. Vyresniems žmonėms ši liga yra ypatingai pavojinga, nes jų smegenys ir imunitetas yra silpnesni.

Mirštamumas nuo erkinio encefalito suaugusiųjų tarpe gali siekti net 0,5-2%.

Apie 8,5% pacientų patiria sunkius liekamųjų reiškinius. Tai gali būti paralyžius, epilepsija, nuolatiniai galvos skausmai, atminties sutrikimai, kalbos ir regos problemos. Dar apie 20% serga vidutinio sunkumo komplikacijomis. Tai gali būti galvos skausmus, miego sutrikimus, atminties problemas, dirglumą ir streso netoleravimą.

Dažniausia erkinio encefalito komplikacija yra ilgalaikis sveikatos pablogėjimas. Reikia ilgai reabilituotis. Pacientai gali turėti rimtų liekamųjų reiškinių, įskaitant vienos kūno pusės nusilpimą, rijimo ir kalbos sutrikimus. Visiškam pasveikimui kartais reikia ne vienerių metų.

Todėl erkinio encefalito prevencija ir skiepijimas yra itin svarbūs. Šios ligos sukeltos komplikacijos bei ilgalaikės pasekmės ne tik veikia paciento gyvenimo kokybę. Jų didina sveikatos priežiūros išlaidas.

Ypač svarbu, kad Lietuvoje, kuri priklauso Europos šalių su didžiausiu sergamumu erkiniu encefalitu, būtų plačiai imamasi profilaktikos priemonių.

Gydymo metodai ir principai

Erkinio encefalito gydymas nėra vienodas. Tačiau, simptominis gydymas padeda lengvinti simptomus ir palaikyti organizmą. Vaistai nuo karščiavimo ir skausmo padeda valdyti pagrindinius simptomas. Intensyvi terapija reikalinga sunkesniems atvejams.

Simptominis gydymas

Erkinio encefalito atveju, simptominis gydymas yra svarbus. Pacientams skiriami vaistai nuo karščiavimo ir skausmo. Tai padeda lengvinti simptomus.

Palaikomas taip pat skysčių ir elektrolitų balansas. Tuo tikslu, siekiama užtikrinti gerą organizmo veiklą. Tinkama priežiūra yra ypač svarbi.

Reabilitacijos svarba

• Po ūminio erkinio encefalito, reabilitacija yra svarbi. Ji padeda gydyti liekamuosius reiškinius.
• Reabilitacijos programos padeda pacientams atgauti funkcijas. Atsiskiria nuo pokyčių po sunkios ligos.
• Reabilitacijos metu naudojama fizioterapija, logopedinė terapija. Taip pat psichologinė pagalba. Visi šie būdai padeda atkurti gebėjimus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Erkinio encefalito gydymas ne tik apima ūminio periodo. Taip pat, ilgalaike reabilitacija yra esminis etapas. Tinkama reabilitacinė pagalba padeda pacientams įveikti sveikatos sutrikimus. Tai gerina gyvenimo kokybę po sunkios ligos.

Skiepai nuo erkinio encefalito

Skiepai yra geriausia būdo apsaugoti nuo erkinio encefalito. Jų efektyvumas siekia 96-99 procentus. Vakcinacijos schema paprasta: po pirmosios dozės, antroji skiriama po 1-3 mėnesių, trečioji – po 5-12 mėnesių.

Pirmosios dviejų dozių po dviejų mėnesių susiformuoja imunitetas. Rekomenduojama atnaujinti imunitetą kas 3-5 metus. Tai užtikrina ilgalaikę apsaugą.

Pasiskiepijus pagal visą schemą, 97 procentas asmenų turi pakankamą apsaugą. Vakcinacija prieš sezoną (kovas-spalis) yra svarbi. Tai laikas, kai erkių aktyvumas didžiausias.

Lietuvoje dauguma gyventojų nėra vakcinuoti. Kasmet užregistruojama daugiau nei 400 atvejų.