Erkinis encefalitas

Erkinis encefalitas yra virusinės kilmės infekcinė liga, kuri dažniausiai perduodama per užkrėstos erkės įkandimą. Didelė dalis užsikrėtusių žmonių nejaučia jokių negalavimų, tačiau daliai asmenų liga pasireiškia į gripą panašiais simptomais arba sunkiais centrinės nervų sistemos pažeidimais.

Erkinį encefalitą sukelia virusas, plintantis per infekuotų erkių įkandimus. Retais atvejais užsikrėtimas galimas ir vartojant neapdorotą, nepasterizuotą pieną ar jo produktus.

Nors dauguma užsikrėtusiųjų simptomų nejaučia, daliai žmonių liga gali progresuoti iki sunkių neurologinių komplikacijų, pažeidžiančių galvos ir nugaros smegenis.

Ši infekcija paplitusi tam tikruose Europos ir Azijos regionuose. Profilaktinė vakcinacija rekomenduojama asmenims, gyvenantiems šiose teritorijose arba planuojantiems į jas vykti.

Toliau pateikiama išsami informacija apie erkinį encefalitą: ligos eigą, simptomus, rizikos veiksnius, prevencijos priemones, gydymo galimybes ir ligos prognozę.

Kas yra erkinis encefalitas?

Erkinis encefalitas – tai virusinė liga, kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą. Dažniausiai virusu užsikrečiama gamtinėse vietovėse, tokiose kaip miškai ar pievos, kai žmogui įkanda užkrėsta erkė.

Apie 70–75 % užsikrėtusiųjų nejaučia jokių klinikinių požymių. Tiems, kuriems simptomai pasireiškia, liga dažniausiai vystosi dviem etapais.

Pirmoji ligos fazė ir pradiniai simptomai

Dažniausi ankstyvieji požymiai

Pirmasis ligos etapas prasideda po inkubacinio laikotarpio, kuris gali trukti nuo 2 iki 28 dienų. Šioje fazėje pasireiškia į gripą panašūs simptomai, tokie kaip:

• galvos skausmas

• bendras nuovargis

• padidėjusi kūno temperatūra

• raumenų ir sąnarių skausmai

• silpnumo pojūtis

• pykinimas ar vėmimas

Šie simptomai dažnai būna nespecifiniai ir gali būti klaidingai palaikyti kitomis virusinėmis infekcijomis.

Antroji fazė ir sunkesni neurologiniai simptomai

Centrinės nervų sistemos pažeidimai

Praėjus kelioms dienoms po pirmosios fazės, maždaug 30–50 % simptomus patyrusių asmenų liga gali pereiti į sunkesnę stadiją. Šiuo laikotarpiu virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą, sukeldamas galvos smegenų uždegimą (encefalitą) arba galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimą (meningitą).

Sunkūs klinikiniai požymiai

Šiame etape gali pasireikšti šie simptomai:

• sprando sustingimas

• itin stiprus galvos skausmas

• padidėjęs jautrumas šviesai ar garsams

• mieguistumas

• sąmonės ar elgesio pokyčiai

• dezorientacija ir sumišimas

• neaiški, nerišli kalba

• traukuliai

• nevalingi raumenų drebėjimai

• dalinis judesių praradimas tam tikrose kūno vietose

Atsiradus bet kuriam iš šių požymių, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją arba skubiosios medicinos pagalbos tarnybas. Tokie simptomai gali rodyti sunkią ligos formą, kuriai reikalinga neatidėliotina medicininė pagalba.

Kam kyla didžiausia rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu?

Erkinis encefalitas paplitęs daugelyje Europos ir Azijos regionų. Didžiausias sergamumas nustatomas šiose teritorijose:

• Vakarų, Šiaurės ir Rytų Europa

• Jungtinė Karalystė

• Šiaurinė ir Rytų Azija

• Rusija

• Kinija

• Japonija

Užsikrėtimo rizika ženkliai padidėja šiltuoju metų laikotarpiu – nuo balandžio iki lapkričio mėnesio, kai erkės yra aktyviausios.

Aplinkos veiksniai ir buveinės

Erkės dažniausiai gyvena žolėtose vietovėse, krūmynuose bei miškuose. Žmonės, kurie leidžia laiką gamtoje, ypač miškų ar jų pakraščių zonose, turi didesnę tikimybę patirti erkės įkandimą ir užsikrėsti virusu.

Padidintą riziką lemia ir tam tikla veikla gryname ore, ypač jei ji vykdoma natūralioje aplinkoje.

Veiklos, didinančios užsikrėtimo tikimybę

Didžiausias pavojus kyla asmenims, užsiimantiems šiomis veiklomis:

• žygiai pėsčiomis

• stovyklavimas

• medžioklė

• žvejyba

• žemės ūkio darbai

• miškininkystė

Be to, erkės neretai aptinkamos ir gyvenamojoje aplinkoje. Žmonės gali susidurti su erkėmis savo kieme, sode ar net vaikštinėdami netoliese esančiose žaliosiose zonose.

Amžiaus ir kitų veiksnių reikšmė

Erkiniu encefalitu gali susirgti bet kokio amžiaus asmenys. Vis dėlto ši infekcija dažniau diagnozuojama suaugusiesiems nei vaikams, o tai siejama su didesniu suaugusiųjų aktyvumu rizikingose aplinkose.

Retesni užsikrėtimo keliai

Nors pagrindinis viruso perdavimo būdas yra erkės įkandimas, retais atvejais užsikrėtimas galimas vartojant neapdorotą, nepasterizuotą pieną ar pieno produktus. Tokiais atvejais virusas gali būti perduodamas iš užkrėstų gyvūnų, pavyzdžiui, ožkų, avių ar galvijų.

Kaip sumažinti riziką susirgti erkiniu encefalitu?

Yra daugybė veiksmingų būdų, padedančių reikšmingai sumažinti tikimybę užsikrėsti erkiniu encefalitu.

Vakcinacija – patikimiausia apsauga

Efektyviausia profilaktikos priemonė yra skiepai nuo erkinio encefalito. Vakcina rekomenduojama žmonėms, gyvenantiems regionuose, kur ši liga paplitusi, taip pat tiems, kurie planuoja keliauti į tokias teritorijas, ypač jei numatoma aktyvi veikla lauke.

Planuojant kelionę į didesnės rizikos zonas Europoje ar Azijoje, svarbu iš anksto pasitarti su gydytoju dėl skiepijimo. Vakcinacijos kursą būtina pradėti ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki kelionės, kad organizmas spėtų suformuoti apsauginį imunitetą.

Apsauga būnant gamtoje

Asmenims, leidžiantiems laiką vietovėse, kuriose paplitęs erkinis encefalitas, rekomenduojama laikytis šių prevencinių priemonių:

• vengti miškų, krūmynų ir aukšta žole apaugusių vietų, taip pat ir savo kieme ar gyvenamojoje aplinkoje

• judėti pažymėtų takų viduriu, nesibraunant per tankią augmeniją

• dėvėti apsauginius drabužius, pavyzdžiui, ilgas kelnes ir uždarą avalynę

• naudoti vabzdžius atbaidančias priemones, kurių sudėtyje yra DEET, pikaridino, citrinžolių eukalipto aliejaus arba para-mentan-diolio

Veiksmai po buvimo lauke

Grįžus iš gamtos, būtina imtis papildomų atsargumo veiksmų:

• kruopščiai apžiūrėti drabužius ir visą kūno paviršių dėl galimų erkių

• pastebėtas erkes nedelsiant pašalinti, naudojant pincetą arba specialų erkėms skirtą įrankį

• patikrinti augintinius, taip pat lauko įrangą – kuprines, paltus, palapines

• nusiprausti po dušu ne vėliau kaip per dvi valandas nuo grįžimo į patalpas

Taip pat svarbu vartoti tik pasterizuotą pieną ir pieno produktus. Tai padeda išvengti itin retos, bet galimos infekcijos, susijusios su nepasterizuotų produktų vartojimu.

Kaip gydomas erkinis encefalitas?

Specifinio antivirusinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra. Gydymas orientuotas į simptomų palengvinimą ir galimų komplikacijų kontrolę.

Lengvesnės ligos formos valdymas

Asmenims, kuriems pasireiškia į gripą panašūs simptomai, savijauta gali pagerėti laikantis šių rekomendacijų:

• pakankamai ilsėtis

• vartoti pakankamą kiekį skysčių

• naudoti nereceptinius vaistus nuo skausmo ir peršalimo simptomų

Sunkios ligos formos gydymas

Jeigu infekcija pažeidžia centrinę nervų sistemą, dažniausiai reikalingas gydymas ligoninėje.

Sunkus encefalitas

Pacientams, sergantiems sunkia encefalito forma, gali būti taikomos šios priemonės:

• vaistai skausmui ir karščiavimui mažinti

• medikamentai uždegiminiams procesams slopinti

• vaistai traukuliams kontroliuoti

• intraveniniai skysčiai dehidratacijos prevencijai

• deguonies terapija kvėpavimui palaikyti

Sunkus meningitas

Esant sunkiai meningito formai, gydymas gali apimti:

• stipresnius vaistus galvos skausmui malšinti

• vaistus ir skysčių terapiją pykinimui bei vėmimui mažinti

Laiku pradėtas palaikomasis gydymas yra esminis veiksnys, siekiant sumažinti ilgalaikių neurologinių komplikacijų riziką.

Kokia prognozė užsikrėtus erkiniu encefalitu?

Didžioji dalis žmonių, susirgusių erkiniu encefalitu, visiškai pasveiksta. Vis dėlto iki trečdalio pacientų gali susidurti su ilgalaikėmis sveikatos pasekmėmis, kurios išlieka net ir pasibaigus ūminei ligos fazei.

Ilgalaikės komplikacijos

Po persirgto erkinio encefalito kai kuriems asmenims gali išsivystyti įvairūs neurologiniai ir funkciniai sutrikimai. Dažniausiai pasitaikančios ilgalaikės komplikacijos yra šios:

• pažintinių funkcijų sutrikimai

• atminties ir dėmesio koncentracijos problemos

• regos, pusiausvyros ir judesių koordinacijos sutrikimai

• klausos susilpnėjimas arba nuolatinis ūžesys ausyse

• dalinis ar visiškas paralyžius

Šių padarinių sunkumas ir trukmė gali labai skirtis, priklausomai nuo ligos eigos ir individualių organizmo ypatumų.

Ilgalaikė ligos prognozė

Ilgalaikė erkinio encefalito baigtis priklauso nuo viruso potipio, kuris sukėlė infekciją. Tyrimų duomenimis, mirties rizika skiriasi pagal potipį ir siekia:

• Europinis potipis – mažiau nei 2 %

• Sibiro potipis – apie 2–3 %

• Tolimųjų Rytų potipis – maždaug 20–40 %

Nevisiško pasveikimo tikimybė yra didesnė tiems pacientams, kuriems pradinėje ligos stadijoje pasireiškė sunkūs simptomai ir ryškus centrinės nervų sistemos pažeidimas.

Be to, tyrimai rodo, kad vyresni nei 60 metų asmenys turi didesnę riziką susirgti sunkesne ligos forma ir patirti ilgalaikių komplikacijų. Dėl šios priežasties ankstyva prevencija, savalaikė diagnostika ir tinkamas palaikomasis gydymas yra ypač svarbūs vyresnio amžiaus žmonėms.

Šaltiniai

• World Health Organization. Tick-borne encephalitis: epidemiology, prevention and control.
• European Centre for Disease Prevention and Control. Tick-borne encephalitis – annual epidemiological report.
• Centers for Disease Control and Prevention. Tick-borne encephalitis (TBE): clinical overview and prevention.
• Dumpis U., Crook D., Oksi J. Tick-borne encephalitis. Clinical Infectious Diseases.
• Lindquist L., Vapalahti O. Tick-borne encephalitis. The Lancet.