Esminis tremoras: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Esminis tremoras yra viena iš dažniausių judėjimo sutrikimų formų. Šiai būklei itin būdingi ritmiški, nekontroliuojami galūnių judesiai, dažniausiai pasireiškiantys rankose. Daugeliui žmonių jis netrukdo kasdieniam gyvenimui, tačiau kai kuriems simptomai tampa tokie stiprūs, kad prireikia įvairių gydymo priemonių.

Galimos esminio tremoro sąsajos su kitomis ligomis

Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys esminį tremorą, dažniau susiduria ir su kitomis sveikatos problemomis. Dažniausios iš jų yra:

• Padidėjęs kraujospūdis
• Lėtiniai skausmo sindromai
• Padidėję riebalų kiekiai kraujyje (hipercholesterolemija)
• Nuovargis ir miego sutrikimai
• Cukrinis diabetas
• Stiprus nerimas
• Depresija
• Priklausomybės sutrikimai

Tam tikri moksliniai darbai iškelia hipotezę, kad esminį tremorą turintys žmonės dažniau susiduria su Parkinsono liga ar demencija, tačiau tai vis dar diskutuotina ir tyrimai nėra vienareikšmiai.

Kaip nustatomas esminis tremoras

Diagnozė prasideda nuo detalaus pokalbio apie jūsų sveikatos istoriją ir šeimos ligas. Gydytojas įvertins jūsų būklę atlikdamas nuodugnią apžiūrą, apimančią neurologinį vertinimą:

• Raumenų tonuso ir jėgos tikrinimą
• Refleksų įvertinimą
• Pusiausvyros gebėjimus
• Kalbos ypatumus
• Ar drebulys pasireiškia ramybės būsenoje, ar judant
• Drebulio vietą (ar veikia vieną, ar abi kūno puses)
• Drebulio pobūdį, dažnį ir stiprumą (dažniausiai – 6-12 Hz, su amžiumi dažnis mažėja, o stiprumas didėja)

Norint tiksliai nustatyti simptomų priežastį, gydytojai gali rekomenduoti papildomus kraujo ar šlapimo tyrimus, smegenų vaizdo tyrimus arba elektromiogramą, kuri leidžia įvertinti raumenų ir nervų veiklą. Kartais vertinami ir praktiški gebėjimai, pavyzdžiui, rašymas arba valgymas.

Gydymo galimybės

Jeigu drebulys netrukdo įprastai gyventi, gydymas gali būti nereikalingas. Visgi, jei jis riboja jūsų kasdienę veiklą, yra keletas gydymo būdų:

Vaistai

Priklausomai nuo simptomų stiprumo, gali tekti išbandyti skirtingus vaistus ar jų derinius. Pradžioje dažniausiai skiriami preparatai, kurių veiksmingumas įrodytas aukštos kokybės tyrimuose, pavyzdžiui, primidonas ir propranololis. Šie vaistai veikia smegenų nervų impulsų perdavimą, mažindami drebulį.

Antras pasirinkimas – kitų grupių vaistai, tokie kaip alprazolamas, atenololis, klonazepamas, gabapentinas, metoprololis, pregabalinas, topiramatas, zonisamidas. Kartais, kai pradinė terapija neveiksminga, gali būti skiriama trečios eilės preparatų, įskaitant klozapiną ar nimodipiną.

Specialiais atvejais, kai drebulys apima galvą ar balso stygas, o vaistai nepadeda, gali būti taikomos botulino toksino injekcijos. Jos taip pat naudotos kai kuriems rankų tremorams gydyti.

Pagalbiniai prietaisai

Kasdienybėje praversti gali ir specialūs išoriniai prietaisai: riešo svareliai, sunkesni įrankiai ar specialūs adaptuoti stalo įrankiai, padedantys lengviau valgyti. Yra ir technologinių naujovių, kurios padeda sumažinti judesio amplitudę naudojant aktyvų tremoro slopinimą.

Stresas ir nerimas dažnai sustiprina simptomus, todėl kai kuriems žmonėms padeda atsipalaidavimo pratimai ar biogrįžtamojo ryšio metodai.

Chirurginis gydymas

Giliųjų smegenų stimuliacija (DBS)

Giliausios smegenų stimuliacijos procedūra laikoma efektyviausia chirurgine būkle gydyti. Tyrimai rodo, kad net 70–90 % rankų drebulio simptomų pacientams sumažėja po DBS. Atliekant procedūrą, į talamuso sritį įvedamas elektrodas, kuris prijungiamas prie specialaus „stimuliatoriaus“. Prietaisas siunčia silpnus impulsus, slopinančius nenormalius smegenų signalus ir mažinančius tremorą.

Magnetinio rezonanso kontroliuojama ultragarso terapija

Gydymo metu itin koncentruotas ultragarsas, vadovaujantis pagal magnetinio rezonanso vaizdus, naikina nedidelius smegenų srities židinius. Procedūra neskausminga, nereikia pjūvio ar narkozės, pacientas lieka sąmoningas. Tačiau ši terapija tinka ne visiems, o pagerėjimas laikui bėgant gali sumažėti.

Radiochirurginis gama peilio metodas

Šio metodo metu talamuso ląstelės, sukeliančios drebulį, šalinamos pasitelkus itin stiprią spinduliuotę. Tačiau jis rečiau taikomas dėl galimos padidėjusios auglių rizikos vėliau gyvenime.

Ar galima išvengti esminio tremoro?

Kadangi tiksli esminio tremoro kilmė vis dar neaiški, šios būklės išvengti šiuo metu nėra įmanoma. Tačiau žinant, kad ši liga gali būti paveldima, mokslininkai toliau ieško galimų prevencijos ir gydymo būdų.

Ar galima visiškai išgydyti esminį tremorą?

Šiandien nėra žinomo būdo visiškai išgyti nuo esminio tremoro – simptomai savaime neišnyksta. Visgi, taikant tinkamą gydymą ir, jei reikia, chirurginį gydymą, dažnai galima gerokai pagerinti gyvenimo kokybę bei kasdienį savarankiškumą.

Kiekvienam pacientui parenkamas individualus gydymo planas, įtraukiant ir gyvenimo būdo pokyčius, galinčius padėti kontroliuoti drebulio stiprumą.

Bendros išvados

Esminis tremoras – itin dažnas judėjimo sutrikimas, kuris dažniausiai paveikia rankas. Jeigu jūsų tremoras neapsunkina kasdienio gyvenimo, gydymo gali neprireikti. Tačiau sunkių simptomų atveju yra nemažai būdų gerinti savijautą ir funkcionalumą – nuo vaistų iki specialių įrenginių ir pažangių chirurginių metodikų.