Furnje gangrena: priežastys, simptomai, gydymas ir profilaktika

Furnjė gangrena – tai itin pavojinga, gyvybei grėsminga infekcija, kuri apima lytinių organų, tarpvietės ar analinės srities audinius. Liga progresuoja greitai, todėl ankstyvas atpažinimas ir neatidėliotinas gydymas yra gyvybiškai svarbūs.

Pagrindinės furnjė gangrenos priežastys

Dažniausiai furnjė gangrenos židinius sukelia šios priežastys:

• Šlapimo takų infekcijos
• Pūslės uždegimai
• Chirurginės intervencijos
• Pūlingi abscesai ar infekuoti, pūlinius išskiriantys odos pažeidimai, ypač aplink išangę arba lytines lūpas
• Lytinių organų auskarai
• Vabzdžių įgėlimai
• Lytiškai patirtos traumos
• Nubrozdinimai ar nudegimai
• Apyvarpės šalinimas vaikams

Moterims liga dažniausiai išsivysto dėl abscesų aplink išangę ar lytines lūpas, tačiau riziką padidina ir operacinės bei radiacinės traumos.

Kokios bakterijos sukelia furnjė gangreną?

Ši liga dažnai susijusi su kelių skirtingų bakterijų sukeltomis infekcijomis. Dažniausiai aptinkamos yra A grupės streptokokai, Staphylococcus aureus, E. coli, Pseudomonas aeruginosa ir kiti mikroorganizmai.

Rizikos veiksniai: kam gresia daugiau?

Padidėjusi furnjė gangrenos rizika būdinga žmonėms, kurių imunitetas susilpnėjęs arba yra kitų rimtų sveikatos sutrikimų. Dažniau serga šie asmenys:

• Sergantys cukriniu diabetu (net iki 70 % atvejų pasitaiko tarp diabetu sergančiųjų, nors dauguma jų niekada nesuserga furnjė gangrena)
• Turintys priklausomybę alkoholiui
• Infekuoti ŽIV
• Patiriantys kepenų pažeidimus
• Turintys aukštą kraujospūdį
• Patiriantys inkstų funkcijos nepakankamumą
• Nutukę
• Sergantys širdies ligomis

Papildomai rizika padidėja vyresniems nei 50 metų žmonėms, rūkantiems, besigydantiems chemoterapija ar vartojantiems steroidinius vaistus.

Ligos ypatybės priklausomai nuo lyties ir amžiaus

Furnjė gangrena gali išsivystyti įvairaus amžiaus ir abiejų lyčių žmonėms – net naujagimiams, tačiau dažniausiai ji pastebima vyresniems, 50–60 metų, vyrams. Moterims liga pasitaiko rečiau, dalinai dėl fiziologinių skirtumų: sekretai per makštį padeda apsivalyti ir eliminuoti bakterijas, tad rizika kiek mažesnė.

Sąsajos su vaistais ir kitų priežasčių svarba

Yra pastebėta, kad cukriniu diabetu sergantiems asmenims, vartojantiems tam tikrus vaistus kraujui sumažinti, gali grėsti didesnė furnjė gangrenos rizika. Šie vaistai priklauso SGLT2 inhibitorių grupei. Manoma, jog jų vartojimas galimai padidina šlapimo takų infekcijų tikimybę, tačiau ryšys dar nėra tiksliai aiškus.

Kaip nustatoma furnjė gangrena?

Pirmos konsultacijos metu gydytojas įvertins jūsų simptomus ir ištirs pažeistas kūno vietas. Esant kritinei būklei, gydymas dažnai pradedamas kuo greičiau, nelaukiant papildomų tyrimų. Jei atliekami tyrimai, renkamasi iš šių variantų:

• Kompiuterinė tomografija (KT) – padeda tiksliai nustatyti infekcijos židinį
• Ultragarsas – leidžia įvertinti, ar simptomai nėra dėl kitų ligų
• Rentgeno nuotrauka – ieškoma dujų pažeistuose audiniuose, nes kai kurios bakterijos jas išskiria
• Kraujo tyrimai – rodo infekcijos požymius ir padeda įvertinti bendrą būklę

Gydymo galimybės ir eiga

Efektyvus furnjė gangrenos gydymas reikalauja intensyvios medicininės priežiūros. Daugumai ligonių iš karto taikoma chirurginė intervencija – pašalinami visi nebegyvybingi audiniai, kad infekcija nesiskverbtų giliau. Toks valymas, vadinamas debridementu, dažnai atliekamas kelis kartus.

Kartu paskiriami plataus veikimo spektro antibiotikai, vartojami per infuzijas tiesiai į veną – taip greitai sustabdomas bakterijų dauginimasis.

Kai infekcija suvaldoma, gali prireikti plastinės rekonstrukcijos, kad atkurtų išvaizdą ir funkciją. Kai kuriais atvejais papildomai skiriama hiperbarinė deguonies terapija: pacientas gydomas didelės koncentracijos deguonimi specialioje kameroje, kad pagerėtų žaizdų gijimas ir sulėtėtų bakterijų augimas.

Ligoninėje tenka praleisti kelias savaites, kol organizmas visiškai atsigauna.

Furnjė gangrenos komplikacijos

Negydant furnjė gangrenos ankstyvoje stadijoje arba jai progresuojant, galimos labai sunkios komplikacijos:

• Sepsis – ypač sunki infekcija, kuri sukelia pavojingą viso organizmo uždegimą ir staigų kraujospūdžio kritimą (sepsinis šokas)
• Organų nepakankamumas – galimas inkstų, širdies ar plaučių veiklos sutrikimas dėl infekcijos išplitimo
• Kraujo krešuliai – dėl uždegimo kraujas gali greičiau krešėti, kyla insulto ar infarkto grėsmė

Nors moterims furnjė gangrena pasitaiko rečiau, jos liga dažnai pasireiškia sunkiau – joms dažniau prireikia gausesnio gydymo, ilgiau praleidžia ligoninėje ar reanimacijoje.

Ligos pasekmės ir gyvenimo kokybė po gydymo

Nors didžioji dauguma furnjė gangrena susirgusių pacientų pasveiksta, kai kurie susiduria su ilgalaikėmis pasekmėmis:

• Pokyčiai lytiniame gyvenime – galimi pojūčių sumažėjimai ar erekcijos problemos
• Stomos poreikis – tam tikrais atvejais gali tekti laikinai ar nuolat naudoti išmatų rinkimo maišelį
• Nuotaikų svyravimai ir depresija
• Virškinimo sutrikimai
• Piktybiniai siuntiniai šlapimo takuose
• Nuolatiniai skausmai

Tam, kad būtų pagerinta gyvenimo kokybė po ligos, kartais reikalinga kelių skirtingų specialistų pagalba.

Prevencija: žingsniai norint sumažinti grėsmę

• Sergantiems diabetu patariama reguliariai apžiūrėti lytinių organų ir tarpvietės sritis, stebėti, ar nėra žaizdelių, paraudimų ar patinimų
• Laikyti cukraus kiekį kraujyje normos ribose, tinkamai vartoti rekomenduotus vaistus
• Sumažinti kūno svorį, jei yra antsvorio – tai reikšmingai sumažina riziką
• Atsisakyti tabako gaminių
• Taikyti kruopščią higieną – atviras žaizdas plauti su muilu ir vandeniu, sausinti ir laikyti švarias, kol sugyja
• Nuolat rūpintis lytinių organų ir tarpvietės švara ir sausumu

Esminiai dalykai, kuriuos reikia žinoti

Furnjė gangrena – labai rimta būklė, kuri prasideda niežėjimu, paraudimu, tinimu ir skausmu aplink lytinius organus ar išangės srityje. Pastebėjus šiuos simptomus, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją – laiku pradėtas gydymas gelbsti gyvybes.